Įrašai, filtruoti pagal datą: Spalis 2018

Nuo 2011 m. kasmet rugsėjo 22 d. minima Tarptautinė lėtinės mieloleukemijos žiinomumo diena Lietuvoje per metus diagnozuojama apie 40 naujų LML atvejų. Apie 90 proc. Lietuvos pacientų liga nustatoma pradinėje lėtinėje stadijoje. LML daugeliu atvejų pasireiškia vyresniame amžiuje ir labai retai vaikams. Vidutinis amžius diagnozės metu yra 60 metų. Diagnozuojama tiek vyrams, tiek moterims.
Lėtinė mieloleukemija (LML) – tai viena iš lėtinių piktybinių kraujo vėžio formų, kurios metu pažeidžiami kaulų čiulpai, kraujas, padidėja blužnis bei kepenys.
Pagrindinis veiksnys, dėl kurio išsivysto LML, yra chromosomų pokyčiai. Kai įvyksta ląstelės dalijimosi klaida, atsiranda vadinamoji Filadelfijos chromosoma, kuri turi BCR-ABL geną hibridą. Genas koduoja baltymą, aktyvuojantį tam tikrus ląstelės fermentus, o jie skatina ląstelę nesulaikomai daugintis ir stabdo natūralią ląstelių mirtį. Piktybinės ląstelės nekontroliuojamai auga, gyvuoja ir dauginasi, pamažu užgožia normalią kraujodarą, padidėja kepenys, blužnis.
Šios ligos eiga išskiriama į 3 stadijas: lėtinę, akceleracijos ir blastinę. Kai aptinkama kraujyje navikinių bręstančių ląstelių, daug trombocitų, tai yra vadinama lėtine LML stadija. Ši stadija tęsiasi keletą metų. Nuo pat pradžių BCR-ABL geną turinčios ląstelės genetiškai nestabilios ir pati liga neišvengiamai progresuoja. Daugėja nesubrendusių ląstelių ir dar labiau padidėja blužnis, blogėja kraujo rodikliai. Ligos simptomai vis sunkėja. Pasireiškia: karščiavimas, žymus svorio netekimas, didesnis poreikis vaistų dozės ligai gydyti, sąnarių, kaulų skausmai, infekcijos ir kt. Liga pereina į akceleracijos, o galiausiai į blastinės krizės stadiją.
Akceleracijos bei blastinės krizės stadijose taikomas žymiai intensyvesnis gydymas. Šio gydymo tikslas – sugrąžinti ligą į lėtinę fazę ir kiek galima sumažinti pacientą varginančius simptomus. Ligos išeitys labai priklauso nuo paciento bendros būklės, gydymo, nuo ligos stadijos.
Priežastys, dėl kurių susergama mieloleukemija: Cheminių medžiagų įtaka, galimas jonizuojančios spinduliuotės poveikis, paveldimi chromosomų pokyčiai, elektromagnetinių laukų poveikis.
LML nėra užkrečiamas susirgimas. Šiuo metu atliekami tyrimai, siekiant suprasti visus pokyčius, kurie lemia Filadelfijos (Ph+) chromosomos ir vėžį sukeliančio BCR-ABL geno susidarymą. Labai svarbu yra pasakyti savo gydytojui, jeigu jaučiate: nuovargį, nuolatinę energijos stoką, svorio kritimą, naktinį prakaitavimą, skausmą ar pilnumo jausmą kairėje pilvo pusėje, nieko nepaaiškinamą karščiavimą, virškinimo sutrikimus, apetito praradimą.
Diagnozuojant atliekami trys sudėtingi, svarbiausi kaulų čiulpų ir veninio kraujo tyrimai: kraujo ląstelių tyrimas, citogenetinis tyrimas ir RQ-PCR tyrimas. Taip pat atliekamas anamnezės surinkimas, fizinis ištyrimas, biocheminis kraujo tyrimas, vidaus organų ultragarsinis tyrimas, kaulų čiulpų aspiracija ir biopsija.
Šiais laikais pacientams prieinama daugybė gydymo metodų. Parenkant gydymą yra atsižvelgiama į žmogaus amžių ir bendrą būklę, ligos stadiją. Gydymui gali būti taikoma biologinė terapija, chemoterapija, transplantacija, donoro limfocitų infuzija ir kt.
Diagnozavus ir gydant LML reikėtų vadovautis keliais paprastais žingsniais:
• laikytis gydymo plano;
• reguliariai atlikti reikalingus tyrimus;
• stebėti svarbiausius gydymo etapus;
• pasiekus gydymo tikslus ir pagerėjus savijautai, toliau laikytis gydytojo nurodymų.

Rekomenduojama stebėti organizmą, o pastebėjus kokius pokyčius, kreiptis į gydytojus!

Straipsnis parengtas pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informaciją.

Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro
visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ala Markevičienė

Ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei Lietuvoje, daugėja ir neurodegeneracinių ligų, tarp jų ir Alzheimerio ligos atvejų. Nors Alzheimerio liga yra būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, sergančiųjų amžius kasmet vis jaunėja. Pasaulyje yra daugiau nei 30 mln. Žmonių, sergančių šia liga. Šią ligą pirmasis aprašė 1907 m. vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, kurio vardu ji ir pavadinta.
Alzheimerio liga – neurodegeneracinė liga, pasižyminti pažintinių funkcijų blogėjimu, elgsenos pokyčiais, neuropsichiatriniais simptomais. Tai labiausiai paplitusi silpnaprotystės forma. Šios ligos tikslios priežastys nėra žinomos, įvardijami tik nustatyti reikšmingi rizikos faktoriai, turintys įtakos ligos atsiradimui: moteriška lytis, vyresnis amžius, arterinė hipertenzija, širdies ritmo sutrikimai, cukrinis diabetas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, buvusios galvos smegenų traumos, rūkymas, alkoholio vartojimas, išsilavinimas, socioekonominė padėtis, genetika, Dauno sindromas šeimoje. Alzheimerio liga, pažeidžia smegenis ir pasireiškia atminties, ypač trumpalaikės, praradimu ir intelektinių gebėjimų susilpnėjimu. Taip pat yra sveikatos sutrikimų, kurie pasireiškia tik vyresniame amžiuje. Vienas iš jų – demencija arba senatvinė silpnaprotystė. Demencija - tai sindromas, kurį sukelia lėtinė ar progresuojanti smegenų liga ir kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų. Alzheimerio liga yra dažniausia demencijų priežastis.
Pirmieji dažnai nepastebimi Alzheimerio ligos požymiai: pasikeitęs domėjimasis įvairiais dalykais, sumažėjęs reiklumas sau ir aplinkai, suprastėję higieniniai įgūdžiai, pablogėjusi atmintis, sutrikusi uoslė, orientacija erdvėje. Ilgainiui žmogus tampa nedarbingas, visiškai priklausomas nuo aplinkinių. Labai svarbu, kad žmogus nuolat turėtų užimtumą ir neužsisklęstų savyje. Mažėjant žmogaus interesų ratui ir aktyvumui, vyksta daug greitesnis ligos progresavimas. Alzheimerio ligai progresuojant, žmogus gali pamiršti vardus, tampa sunku suprasti, ką jis nori pasakyti, painiojasi tvarkant piniginius reikalus, vairuojant automobilį, atsiranda asmenybės pokyčiai, nuotaikų kaita, būna įsitikinęs, kad kažkas bando jam pakenkti, gali išeiti iš namų ir pasiklysti.
Svarbiausias patarimas – nemeluoti sau pačiam. Prastėjanti atmintis gali signalizuoti labai rimtus sutrikimus, kurių išgydyti patiems nepavyks.
Ankstyvesnėse stadijose jokiu būdu nereikėtų daryti už žmogų jo darbų. Norint, kad žmogaus protas ilgiau išliktų guvus, jam reikia kartoti įprastus veiksmus ir versti jo smegenis nuolat veikti, kitaip asmuo tiesiog greičiau pradės užmiršti, kas jis yra. Norint palengvinti situaciją, reikėtų kasdienybėje įvesti aiškią rutiną. Ligonį turėtų prižiūrėti tie patys asmenys, jis turėtų keltis, praustis, valgyti tuo pačiu metu, visuomet palikti daiktus ten pat ir t.t.
Kadangi kiekvienas vyresnio amžiaus žmogus ar ligonis gyvena šeimose, visuomenėje, todėl atpažinti Alzheimerio ligą ir laiku pradėti ją gydyti turėtų rūpėti kiekvienam. Reikėtų nepamiršti, kad žmogų gydo artimųjų rūpestis ir didelė dalis situacijos pagerėjimo priklauso nuo jų įsitraukimo. Artimųjų dėmesio dėka žmogus nebus paliktas visiškoje nežinioje, nes vienatvėje sparčiau pasiduodama ligai. Bendravimas, aiškinimas, kalbėjimas padeda orientuotis laike bei vietoje. Tai labai svarbu, nes kitu atveju situacija labai sparčiai veda į demenciją. Labai svarbu yra kokybiškas miegas, smarkiai padidinantis smegenų atsigavimo galimybes, jose vykstančių cheminių procesų atkūrimą. Rekomenduojama įtraukti į mitybą produktus, kurie būtų naudingi protinei veiklai: riešutus, mėsą, bananus, uogas, datules, žuvį, pieno produktus, prieskonius (ciberžolę, cinamoną, imbierą). Būtina kontroliuoti hipertenziją, cukrinį diabetą, mažinti blogojo cholesterolio kiekį, reguliuoti širdies ritmą. Taip pat rekomenduojama drauge užsiimti fizine veikla: eiti pasivaikščioti, daryti mankštą, stengtis sugalvoti kuo įvairesnių pojūčių lavinimo aplinkybių. Visa tai skatina energiją, džiaugsmą ir gerus išgyvenimus bei atitolina ligos eigą. Labai svarbu, kad ligonius slaugantys žmonės nepamirštų ir patys savęs. Paskyrus kito poreikiams visą savo laiką žmogus paprasčiausiai išsenka psichologiškai, o tuo pačiu nebegali tinkamai pasirūpinti ligoniu.
Taigi sergamumas Alzheimerio liga tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje sparčiai auga. Vyresnio nei 50 metų žmogaus organizme vyksta skleroziniai pakitimai. Jo kraujagyslės siaurėja, o cholesterolio kiekis didėja. Kad senėjimas vyktų kaip galima sveikiau, žmogus neturėtų pamiršti tiek fizinio krūvio, tiek krūvio protinei sistemai!

Pasvalio raj. sav. Visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stiprinimo speciaslitė Ala Markevičienė

BofyFlex - gilus diafragminis kvėpavimas, kuris derinamas su raumenų tempimo pratimais padeda deginti riebalus, stangrinti raumenis bei jaustis žvaliam. Vyks 2 kartus per savaitę: pirmadieniais ir trečiadieniais ir tęsis iki spalio 17 dienos. Puiki proga pasitreniruoti. Ves neprilygstama BodyFlex trenerė Daiva.

Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro informacija

Praktikuojant jogą mažėja streso poveikis, padidėja kūno lankstumas, sustiprėja raumenys, gerėja kraujo apytaka ir koordinacija. Užsiėmimai nemokami. Tęsis iki gruodžio mėn.

Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro informacija