Mes Facebook-e

A+ A A-

Įrašai, filtruoti pagal datą: Sausis 2019

Vyko balsavimas, kokia tema kalbėti artimiausiuose renginiuose

Visą lapkričio mėnesį vyko balsavimas. Buvo klausiama pasvaliečių nuomonės: kokia tema kalbėti artimiausiuose Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro renginiuose. Ačiū už Jūsų laiką atsakant į klausimus. Daugiausia balsavusiųjų buvo už psichinę ir emocinę sveikatą bei sveiką mitybą. Dėkojame, jog nebūdami abejingais padedate mums tobulėti, ir kviečiame toliau visus rajono gyventojus aktyviai dalyvauti Pasvalio r. sav. Visuomenės sveikatos biuro organizuojamose veiklose.

Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro informacija

Skaityti daugiau ...

Sveikos gyvensenos privalumai

Šių metų lapkričio 26 d. Pasvalio rajono Kraštų kaimo bendruomenei buvo skaitoma paskaita „Sveika gyvensena“. Paskaitą skaitė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ala Markevičienė. Ji klausytojams paaiškino sveikos gyvensenos esmę, kalbėjo apie sveikatą žalojančią ir rizikingą elgseną, kuri susijusi su tokiais sveikatos veiksniais kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, neracionali mityba.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Birutė Kazilevičienė pasidalino savo žiniomis ir patarimais apie sveikatos stiprinimą. Jos pasakojimas buvo labai išsamus ir suteikiantis daug informacijos. Pabaigoje vyko diskusija apie sveikatai palankesnių maisto produktų pasirinkimą, vaisių ir daržovių naudą, judėjimo stoką. Specialistės renginio dalyviams palinkėjo kuo labiau rūpintis savo ir savo artimųjų sveikata.

Pasvalio r. sav. Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ala Markevičienė

Daugiau renginio nuotraukų rasite socialiniame tinkle Fb: Pasvalio Visuomenės Sveikatos Biuras

Pasvalio Visuomenės Sveikatos Biuras nuotrauka.

Skaityti daugiau ...

Sveikatos stiprinimo programos įgyvendinimas

Daugelyje pasaulio šalių sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimas yra svarbiausia žmonių sveikatos išsaugojimo problema. Širdies ir kraujagyslių ligų pirmaujantys mirtingumo rodikliai rodo, kad programa yra labai reikalinga. Todėl įgyvendinant Širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto sveikatos stiprinimo programą, Pasvalio Visuomenės sveikatos biure šių metų lapkričio 29 dieną vyko vidaus ligų gydytojos Jūratės Maruškienės paskaita „Širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto rizikos veiksniai, komplikacijos, sveikatos rodiklių supratimas“. Susitikimą gydytoja pradėjo pasakojimu apie širdies anatomiją, funkcijas, išsamiai apibūdino širdies ertmės vožtuvus bei kraujagysles. Renginio metu buvo pasakojama apie pagrindinius širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, lemiančius šių ligų atsiradimą:  

• Biologiniai: padidėjęs kraujospūdis, cholesterolio kiekis, padidėjusi gliukozės koncentracija, antsvoris/nutukimas.
• Susiję su gyvensena: tabako naudojimas, nesveika mityba, piktnaudžiavimas alkoholiu, mažas fizinis aktyvumas.
• Kiti: amžius, lytis, genetika, rasė, pajamos, išsilavinimas, gyvenimo sąlygos, darbo sąlygos.

Daugelio veiksnių, ypač susijusių su gyvenimo būdu būtų galima išvengti, juos keičiant. Todėl gydytoja pabrėžė, kad būtina keisti gyvensenos įpročius: privalu mesti rūkyti, jei rūko, sveikai maitintis, fiziškai būti aktyviems iki 30 min. per dieną. Taip pat reikalinga reguliuoti veiksmus: būtina svorio, cholesterolio, gliukozės ir arterinio kraujo spaudimo kontrolė, vartoti skiriamus vaistus, esant pagrindui. Jei artimi giminės sirgo IŠL (išemine širdies liga), tai rekomenduojama profilaktinė patikra. Gyd. J.Maruškienė paminėjo magnio svarbą organizme. Magnis – vienas reikalingiausių žmogaus organizmui mineralų. Trūkstant magnio, sutrinka kitų mineralų bei mikroelementų apykaita organizme, nusilpsta nervai bei raumenys. Žmonės, kuriems trūksta magnio, dažnai jaučia vidinį nerimą, stresą, pirštų galiukų tirpimą, sutrinka širdies ritmas, raumenis traukia mėšlungis. Magnio trūksta, esant nesubalansuotai mitybai, kai žmogus vemia, viduriuoja, serga endokrininėmis ligomis ir t.t.

Gydytoja išsamiai kalbėjo apie aterosklerozę. Aterosklerozė arba kraujagyslių siaurėjimas – tai lėtinė liga, kurios metu riebalai ir kalcis kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, sudaro randėjančias plokšteles. Susiaurėjus kraujagyslių pločiui, kraujas neprateka, formuojasi trombai (kraujo krešuliai), sutrinka kraujotakos sistema, bei organizmo aprūpinimas deguonimi, maisto medžiagomis, vitaminais, hormonais ir pan.

Aterosklerozės pokyčių žmogus nejaučia, kol liga smarkiai neprogresuoja. Negydoma aterosklerozė pažeidžia viso organizmo kraujagysles. Aterosklerozė dažniausiai vystosi, į nutukimą linkusiems, rūkantiems žmonėms. Cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje padidina kraujagyslių „užsikimšimo riziką. Paskaitos metu dalyviai įdėmiai išklausė gydytojos pateiktą informaciją apie cukrinį diabetą. Cukrinis diabetas – klastinga ir sunki lėtinė liga. Negydoma bei nekontroliuojama ji sukelia sunkias komplikacijas. Susirgus diabetu labai svarbu išmokti gyventi su liga ir ją valdyti.

Baigdama savo pokalbį gydytoja dar kartą pabrėžė, jog labai svarbu žmogaus sveikatai yra jo gyvensena. Reikėtų vartoti mažiau sočiųjų riebalų, būtina riboti druskos kiekį, vengti lengvai pasisavinamų angliavandenių (cukraus, saldumynų, kepinių ir t.t.). Daugiau valgyti vaisių ir daržovių.

Pasvalio r. sav. Visuomenės sveikatos biuro
visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ala Markevičienė

Pasvalio Visuomenės Sveikatos Biuras nuotrauka.

Skaityti daugiau ...

Paskaitos, sudominusios klausytojus!

Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje yra siejamos su netinkama žmonių gyvensena: rūkymu, per mažu fiziniu aktyvumu, antsvoriu, nesveika mityba, negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu. Lapkričio 19 d. Pasvalio Visuomenės sveikatos biure vyko paskaitos – diskusijos, skirtos Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto prevencijos programos vykdymui. Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ala Markevičienė paskaitos „Sveika gyvensena, jos reikšmė lėtinių neinfekcinių ligų prevencijai“ metu pabrėžė, kad sveiko gyvenimo įpročių ugdymas jau nuo pat vaikystės yra pats svarbiausias sveikatos stiprinimo veiksnys, nes žinios ir įgūdžiai yra labai reikalingi tam, jog galėtumėm įvertinti bei išsiugdyti teigiamas nuostatas, pajusti atsakomybę už savo sveikatą. Sveika gyvensena apima įvairius komponentus: mitybą, fizinį aktyvumą, tabako vartojimą/nevartojimą, alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą/nevartojimą, farmacijos preparatų vartojimą, darbo ir poilsio (miego) režimą, seksualinę elgseną, patiriamą stresą ir gebėjimą jį įveikti. PSO, Europoje ir Lietuvoje yra sukaupta tikrai nemažai įvairių mokslinių tyrimų bei duomenų, kurie įrodo, jog keičiant gyvensenos įpročius galima pagerinti savo sveikatą. Lietuvoje yra paplitę su mityba susiję lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai: didelė cholesterolio koncentracija arterinė hipertenzija, nutukimas, sutrikusi angliavandenių apykaita. Labai svarbu mankštintis, nes fizinis aktyvumas vis dar išlieka nepakankamas. Fizinis pasyvumas didina riziką susirgti galvos smegenų insulto, širdies ligomis, arterine hipertenzija. Per dieną reikėtų judėti ne mažiau 30 minučių (vidutinio intensyvumo fizinė veikla), kad galėtumėm išlaikyti savo fizinę formą.

Paskaitos dalyviai supažindinti su rūkymo žala. Rūkymas labai įvairiai (tačiau visais atvejais neigiamai) veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Jis – viena svarbiausių mirties priežasčių pasaulyje. Rūkant sumažėja deguonies patekimas į širdį, smegenis, padidėja miokardo infarkto ar insulto rizika. Rūkančiųjų tarpe kur kas dažniau pasitaiko paralyžių tikimybė, pagreitėja aterosklerozės vystymasis. Specialistė patikino, jog rūkantieji 10 kartų dažniau serga plaučių vėžiu, nes yra pažeidžiamos kraujagyslės.

Buvo paliesta ir alkoholio vartojimo žala. Nesaikingas jo vartojimas jau tapo daugelio valstybių ir tautų tragedija. Alkoholį vartojantys asmenys yra pagrindinė nelaimių keliuose, traumų, nelaimingų atsitikimų darbe ir namuose, savižudybių priežastis.

Dietistės Ritos Venslovienės paskaitoje buvo aptartos pagrindinės maisto grupės, jų įtaka širdies ir kraujagyslių bei cukrinio diabeto atsiradimui. Bene daugiausia žalos mums pridaro cukrus. Cukraus vartoti rekomenduojama iki 25 gramų per dieną, o tai yra 6 arbatiniai šaukšteliai. Beveik nėra maisto produktų, kurių sudėtyje nebūtų cukraus. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kiek cukraus yra maisto produktuose, kurie yra įvardijami sveikais: jogurtuose, varškės sūreliuose, kečupe, duonos gaminiuose, sultyse. Rekomenduojama atidžiai skaityti etiketes. Riebalai yra svarbūs mūsų organizmui, tik reikia tinkamai juos pasirinkti. Sveiki yra tie produktai, kuriuose vyrauja nesotieji riebalai: riebios žuvys, avokadai, riešutai, rapsų, linų sėmenų ir alyvuogių aliejus. Dietistė rekomendavo vartoti mažiau sočiųjų riebalų, kurių šaltinis yra riebi mėsa, sviestas, palmių ir kokosų aliejus, grietinėlė, sūris, kiauliniai taukai.

Pasak specialistės, mūsų organizmui reikia maisto, praturtinto baltymais: žuvies, mėsos, kiaušinių, ankštinių daržovių, riešutų. Žuvies reikėtų suvalgyti mažiausiai 2 kartus per savaitę po 140 gramų, įskaitant ir riebios žuvies porciją. Mėsą rinktis neriebią. Jeigu vartojame paukštieną, nuimkime odelę, mažinkime raudonos apdorotos mėsos kiekį iki 70 gramų per dieną. Labai svarbu gaminimo būdas. Reikėtų gaminti grilyje, virti arba ruošti garuose. Daugiausia naudos mums atneša daržovės ir vaisiai. Jų reikia sunaudoti mažiausiai 400 g. Bulvės, saldžiosios bulvės ir kitos krakmolingos šaknys nėra klasifikuojamos kaip vaisiai ir daržovės.

Svarbu vengti pramoninių transriebalų, kurie susidaro kaitinant augalinius riebalus. Jų apstu perdirbtuose maisto produktuose: margarine, greito maisto užkandžiuose, keptuose patiekaluose, šaldytose picose, pyraguose, sausainiuose, pyragaičiuose, bulvių ir kituose traškučiuose. Per dieną turėtume sunaudoti ne daugiau 3 arbatinių šaukštelių riebalų.
Taip pat svarbu sudėtinių angliavandenių turintis maistas: kruopos, duona, bulvės, ryžiai, makaronai. Rinkimės pilno grūdo produktus, kruopas (soras, avižas, ruduosius ryžius, Bolivinę balandą, visadalius makaronus).

Mūsų organizmas turi gauti pakankamai skaidulinių medžiagų (20-30 gramų per parą). Jų daug turi produktai iš rupaus malimo miltų nemaltų grūdų gaminių. Daug maistinių skaidulų, kurios gerina žarnyno veiklą, yra kviečių, avižų bei miežių sėlenose. Skaidulinės medžiagos mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje.

Specialistė pabrėžė, jog būtina riboti druskos kiekį iki 5 gramų per dieną, ją galima pakeisti pipirais ir sode užaugintais prieskoniais ir rekomendavo per dieną išgerti 6-8 stiklines vandens. Vengti energetinių gėrimų, Coca–Colos, negerti kaloringų gėrimų, o geriau suvalgyti vaisių, daržovių ar baltymingo maisto.

Paskaitos metu dalyviai sužinojo, kaip apskaičiuoti savo kūno masės indeksą, pamatuoti liemens apimtį. Žinant rezultatus galima pakoreguoti savo mitybą. Baigdama lektorė pabrėžė, kad naudinga vartoti aukštos maistinės vertės produktus ir neužmiršti, kad gero skonio ženklas yra saikas. Taigi, reali žmogaus gyvenimo trukmė priklauso nuo gyvenimo būdo, aplinkos, higieninių sąlygų, genetikos, bei žalingų įpročių. Žinoma, jog sveikas gyvenimo būdas tai yra iššūkis, tačiau viskas įmanoma. Svarbiausia išsiugdyti tinkamus įgūdžius!

Pasvalio r. sav. Visuomenės sveikatos biuras
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ala Markevičienė

Daugiau renginio nuotraukų rasite socialiniame tinkle Fb: Pasvalio Visuomenės Sveikatos Biuras

Pasvalio Visuomenės Sveikatos Biuras nuotrauka.

Skaityti daugiau ...
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą
« Sausis 2019 »
Pirm Antr Tr Ket Penk Šešt Sek
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31      

Kontaktai

Vytauto Didžiojo a. 6, III a. LT-39149 Pasvalys; Tel.: 8 451 20130;  8 451 20131; el. paštas: vsbiuras@gmail.com

Naujausi straipsniai

Numatyti renginiai

Nėra renginių