Hepatitas C

Kategorija Naujienos
Atnaujinta: Ketvirtadienis, 21 Geg 2020 15:07

Pasaulyje ir Lietuvoje gegužės 19 minima hepatito C diena. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, hepatitu C yra užsikrėtę iki 3 proc. pasaulio gyventojų. Net 80 proc. žmonių, užsikrėtusių hepatito C virusu, suserga lėtiniu hepatitu C. Po 20 metų nuo užsikrėtimo, 20 proc. sergančiųjų išsivysto kepenų cirozė, o 1 - 4 proc. ligonių kasmet diagnozuojamas pirminis kepenų vėžys.


Hepatitas C – tai kepenų uždegimas, kurį sukelia hepatito C virusas, o infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus. Virusas aptinkamas šia liga sergančio žmogaus kraujyje, be to šis virusas daugelį dienų gali išlikti ant paviršių gyvybingas net ir išdžiuvusiame užsikrėtusio žmogaus kraujo laše. Retai aptinkamas kituose organizmo skysčiuose – spermoje, makšties išskyrose, žaizdos eksudate, seilėse, išmatose, tiesiosios žarnos gleivinėje ir kt. Imlumas virusiniam hepatitui C yra visuotinas, o tai reiškia, kad visi gali užsikrėsti šiuo virusu. Ypač svarbu diagnozuoti lėtinį hepatitą C ir nedelsiant pradėti jį gydyti. Tuomet gydymas bus sėkmingesnis, pacientas turės daugiau galimybių visiškai pasveikti ir išvengti ligos komplikacijų.


Hepatitas C yra per kraują plintantis virusas, sukeldamas uždegimą pažeidžia kepenis. Jis dažnai vadinamas „tyliąja liga“, nes dažniausiai jokie simptomai nerodo, kad žmogus yra užsikrėtęs hepatitu C. Gali praeiti daug metų, kol pajusite pirmuosius šios ligos simptomus. Pažeidus kepenis, žūsta kepenų ląstelės, todėl organas praranda gebėjimą tinkamai atlikti savo funkcijas. Negydant žuvusias ir žūstančias ląsteles pakeičia randinis audinys (vadinamoji fibrozė), o tai gali sukelti kepenų cirozę. Jei liga progresuoja, šis randinis audinys savaime neišnyksta.


Hepatito C viruso sukeltas kepenų uždegimas – hepatitas – gali būti ūmus ir lėtinis. Daugumai pacientų (>80 proc.) ūmi infekcija būna besimptomė, apie 20 proc. suserga ūminiu geltiniu hepatitu. 60 – 70 proc. užsikrėtusiųjų hepatito C virusu niekuo nesiskundžia ir nejaučia ligos simptomų, tačiau gali užkrėsti kitus. Simptomai dažniausiai pasireiškia vidutiniškai praėjus 7 – 8 savaitėms po užsikrėtimo (vidutinis inkubacinis laikotarpis). Kai liga pasireiškia kliniškai, simptomai yra nespecifiniai, juos sunku atskirti nuo kitų ligų. Dažniausi simptomai: didelis bendras silpnumas, apetito stoka, pykinimas. Kiek rečiau pasitaiko karščiavimas, odos niežulys, dešinės pašonės ar sąnarių skausmai. Užsikrėtus hepatito C virusu, 15 – 45 proc. ligonių pasveiksta savaime per šešis mėnesius, tačiau apie 50 – 85 proc. suaugusiųjų suserga lėtiniu. Lėtinis hepatitas C - tai hepatito C viruso sukeltas, ilgiau nei šešis mėnesius besitęsiantis, kepenų uždegimas, galintis pasireikšti besimptome ligos forma ar nespecifiniais požymiais, nuolatiniu ar persistuojančiu kepenų fermentų aktyvumo padidėjimu, aptinkamu kraujo serume, histologiniais kepenų pokyčiais.


Sutrikus sveikatai, sustoja laikas, asmeninis gyvenimas, darbas, verslas. Tada kyla dilema, kaip vėl paleisti šį sustojusį laiką ir toliau sėkmingai dirbti bei džiaugtis gyvenimu. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai pataria: vengti sąlyčio su kito žmogaus krauju; nesinaudoti kitų žmonių asmens higienos daiktais (skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir kt.), naudoti gumines pirštines, jei tenka liesti kito žmogaus kraują, žaizdas, biologinius skysčius arba šiais skysčiai suterštus daiktus, tamponus; nevartoti narkotinių medžiagų; lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvus.


Nors virusinis hepatitas C dažniausiai plinta per kraują, rečiau per kontaktą su lytinių organų gleivinėmis ar išskyromis, labai retais atvejais užsikrėtusi motina gali perduoti kūdikiui, bet juo neužsikrėsime per maistą, vandenį, čiaudant ar kosint. Skiepų nuo virusinio hepatito nėra.

Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Birutė Jokubaitienė

Kontaktai
Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras
8 451 20130
8 451 20131