Rugsėjo 15-oji – Pasaulinė limfomos diena

Kategorija Skaitiniai
Rugsėjo 15-ąją visame pasaulyje kiekvienais metais minima limfomos diena. Šios dienos minėjimo siekis kuo plačiau informuoti visuomenę apie limfomą, jos rūšis, simptomus bei gydymą.
 
Limfa – tai skaidrus skystis, gaminamas kūno audiniuose ir cirkuliuojantis limfagyslėmis po visą kūną.
 
Limfinė sistema yra skirta natūraliai organizmo apsaugai nuo infekcijos. Ją sudaro limfmazgiai bei juos jungiantys limfiniai takai (limfagyslės).
 
Normalus organizmo ląstelių dalijimasis – tai kontroliuojamas procesas, tačiau kartais dėl įvairių priežasčių ląstelių dalijimasis sutrinka, jos ima daugintis nekontroliuojamai ir besidaugindamos suformuoja darinį, vadinamą naviku.
 
Limfoma – tai limfinės sistemos piktybinis navikas, tačiau jis gali pažeisti ir kitus organus. Yra dvi pagrindinės limfomos rūšys: Hodžkino ir ne Hodžkino.
 
Ne Hodžkino limfomai būdinga, tai, jog naviką sudaro įvairių evoliucijos etapų limfocitai. Hodžkino limfomai būdinga, kad navikinės ląstelės yra tarp nenavikinių ląstelių: eozinofilų, neutrofilų, limfocitų, histiocitų, plazmocitų.
 
Limfomos ląstelės pasižymi sugebėjimu plisti į kitas vietas, pirmiausia į kitus limfmazgius, tačiau gali patekti į kraują, o su juo į įvairius organus.
Dažniausiai limfomos tipas nustatomas operacijos metu pašalinus pažeistą limfmazgį (tokia procedūra vadinama biopsija) ir ištyrus jį mikroskopu nustatoma naviko morfologija (sandara).
 
Limfomos rizikos veiksniai: aplinkos veiksniai (jonizuojančioji spinduliuotė), organų transplantacija, žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV infekcija), genetiniai veiksniai.
 
Dažniausias šios ligos simptomai – neskausmingas darinys kaklo, kirkšnies ar pažasties srityje. Kiti simptomai: stiprus prakaitavimas arba karščiavimas ypač naktinis, nepaliaujamas viso kūno niežulys, apetito netekimas, svorio kritimas arba nuovargis, pasikartojantis kosulys arba dusulys.
 
Tyrimai, kurie įvertinami prieš nustatant ligos stadiją: kraujo tyrimai, krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas, kaulų čiulpų tyrimas, tyrimas ultragarsu, kompiuterinė tomografija (KT skenavimas).
 
Galutinė limfomos diagnozė nustatoma chirurgiškai pašalinus padidėjusį limfmazgį ir ištyrus ląsteles per mikroskopą.
 
Skiriamos keturios ligos stadijos:
I – pažeista viena limfmazgių grupė ir liga yra tik vienoje diafragmos pusėje,
II – pažeistos dvi ar daugiau limfmazgių grupių ir liga yra tik vienoje diafragmos pusėje,
III – liga yra abiejose diafragmos pusėse,
III – liga išplitusi už limfmazgių ribų (pažeidusi kepenis, kaulus, plaučius).
 
Šalia stadijos žyminčių skaičių vartojami raidžių A ir B kodai. Jos pažymi, ar yra tam tikrų ligos simptomų.
 
Gydytojas, žinodamas, kuriuos limfmazgius ar organus liga pažeidė ar yra ligos simptomų, kokios limfos ląstelės rastos tiriant mikroskopu, kokie kitų tyrimų rezultatai, gali parinkti patį tyriausią gydymo metodą. Daugelis pacientų gydomi visiškai pasveiksta, bet kai kuriems liga atsinaujina.
 
Dauguma žmonių jaučiasi bejėgiai, kai pirmą kartą sužino, kad serga vėžiu. Dalis šeimų įsitikinusios, jog sunku kalbėti apie ligą ir pasidalinti jausmais.
 
Padėti gali socialinė, psichologinė pagalba. Paprastai gydymo įstaigose, kuriose gydomos onkologinės ligos dirba psichoterapeutas ir psichologai, kurie teikia reikiamą paramą. Tam, kad apsisaugoti nuo nereikalingos baimės, informacija turėtų ateiti iš patikimo šaltinio – geriausiai informaciją apie ligą gauti iš gydytojo. Sergantys onkologinėmis ligomis žmonės buriasi į pacientų draugijas. Čia randama pagalba ir supratimas.
 
Taigi limfoma – ne nuosprendis!
 
Naudoti šaltiniai:
Paveikslėlis:
Pasvalio r. sav. Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Ala Markevičienė
 
Nėra nuotraukos aprašo.
 
 
 
Daugiau šioje kategorijoje: « Alkoholio poveikis kūnui ir smegenims
Kontaktai
Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras
8 451 20130
8 451 20131