Kodėl naudinga valgyti vasaros uogas?

Kategorija Naujienos

Vasara – metas, kai soduose ir miškuose pradeda derėti uogos. Ruoštis žiemai ir stiprinti imunitetą reikėtų jau dabar. Tam puikiausiai tinka įvairios uogos, kurios turi daug natūralių vitaminų, tai yra nepagamintas, natūralus ir šviežias produktas. Žmogaus organizmas gauna A, E, B grupės, C vitaminų, folio rūgšties. Šviežios uogos yra vertingos ir dėl skaidulų. Jų uogose yra dviejų rūšių – tirpios ir netirpios. Netirpios skaidulos apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, šalina toksines žarnų atliekas, padeda apsisaugoti nuo storosios žarnos vėžio, nes palaiko reikiamą žarnų rūgštinę-šarminę (pH) pusiausvyrą, kurioje žarnų mikroorganizmai negamina vėžį skatinančių medžiagų. Netirpių skaidulų daugiausia yra uogų luobelėje. Tirpios skaidulos mažina bendrą ir MTL (blogąjį) cholesterolį, tuo būdu mažina širdies ligų riziką. Padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, ypač tai aktualu sergantiems cukriniu diabetu.

Uogas plauti būtina. Valgant neplautas uogas galima užsikrėsti bakterinėmis ir virusinėmis infekcijomis (bakterine dizenterija, žarnyno lazdelės sukelta infekcija, vidurių šiltine, hepatitu A ir kt.), pirmuonių sukeltomis ligomis (toksoplazmoze, liambliaze, kriptosporidiaze, amebiaze, balantidiaze ir kt.). Didžiausias pavojus – jei daržas, kuriame auginamos daržovės ir vaisiai, tręšiamas fekalijomis ar laistomas vandeniu iš atvirų vandens telkinių.

Vertingiausių uogų sąraše avietės bei gervuogės, kuriose gausu bioflavanoidų – pasižyminčių priešuždegiminėmis savybėmis. Mitybos ekspertai ir dietologai išskiria juoduosius  serbentus. Šiose uogose gausu vitamino C. Daugiau šios medžiagos aptinkama tik šaltalankiuose ir erškėtuogėse. Antioksidantas vitaminas C stiprina kraujo audinius, dantis,  imunitetą. Braškėse šio vitamino yra dvigubai mažiau, o vyšniose ir trešnėse net keliolika kartų mažiau!

Gervuogės tinkamos norintiems mesti svorį – jose itin mažai angliavandenių. Avietės pasižymi aspirino poveikiu – skystina kraują. Jose gausu betakaroteno, vitamino A. Mėlynės ir ypač šilauogės gerina regėjimą. Turintiems virškinimo bėdų reikėtų atsargiau vartoti rūgščias uogas – serbentus, agrastus, o sergantiems diabetu – apsiriboti šilauogėmis, kuriose mažiausiai fruktozės. Ypač didelę naudą mūsų organizmui suteikia miško karalienės žemuogės. Jos gerina kraujotaką, stiprina regėjimą ir širdies veiklą, gerina fizinę bei emocinę savijautą. Žemuogėse gausu geležies, vitamino C, PP, B grupės vitaminų.

Valgant uogas irgi reikia jausti saiką – dienos norma yra 300–400 gramų. Būtina atkreipti dėmesį į uogų sėklas. Sergantiems virškinimo sutrikimais: opalige, gastritu, žarnyno uždegimu, sergant lėtiniais susirgimais vengti daug sėklų turinčių uogų. 

Mitybos ekspertai pataria uogas valgyti tokias, kokios nuskinamos, jų netrinti, nemalti, nes ploname uogos apvalkalėlyje daug naudingų medžiagų – skaidulų. Rekomenduojama dalį uogų šaldyti ir jomis gardžiuotis žiemą. Nors sušaldžius reikalingų medžiagų kiek ir sumažės, toks išsaugojimo būdas yra pats tinkamiausias. Patariama nespausti sulčių, nes toks iš uogų pagamintas gėrimas tampa tikra fruktozės koncentracija.

 

Pasvalio Visuomenės Sveikatos biuro informacija parengta naudojantis www.delfi ir www.ulac.lt   informacija

Nuotrauka: www.vitalhealthandwellbeing.co.uk

 

 

Kontaktai
Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras
8 451 20130
8 451 20131