Erkės – grėsmė žmogaus sveikatai!

Kategorija Naujienos
Visuomenės sveikatos specialistai primena, jog erkės Lietuvoje išlieka gyvybingos nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Jų platinamos ligos žmonėms gali sukelti labai sunkius ligos sutrikimus. Erkės priklauso voragyviams ir yra gausiausia jų grupė. Erkė ypatinga tuo, kad jai reikia gerokai daugiau kraujo nei kitiems parazitams. Jeigu įsisiurbusios erkės nepastebime, ji gali gerti kraują net iki 15 dienų.
 
Lietuvoje rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis yra viena didžiausių Europoje. Nors erkės paplitę visame pasaulyje, tačiau jos gyvena ne kiekviename miške ir ne kiekvienoje pievoje. Šie voragyviai mėgsta šilumą, drėgmę ir prieblandą. Erkės nubunda oro temperatūrai pasiekus 5-7 laipsnių šilumos. Pavasarį ir vasarą erkės itin aktyvios. Erkės dažniausiai yra aptinkamos tankiuose lapuočių miško jaunuolynuose, kirtimuose, brūzgynuose. Aktyvi erkė paprastai tyko aukos nuo 10-20 cm aukščio žolės stiebelio.
 
Lietuvoje erkių sezonas paprastai trunka nuo balandžio iki rugsėjo pabaigos, tačiau esant švelniai žiemai jis gali pailgėti. Žiemą erkės pasislepia lapijoje po sniegu.
 
Erkių platinamos ligos:
• Laimo liga. Erkės įkandimo metu sukėlėjas patenka į odą, po to į kraują ir išplinta po visą organizmą. Būdingiausias simptomas – odos dėmė, galinti keisti savo dydį ir formą.
• Erkinis encefalitas. Virusas į žmogaus organizmą patenka ne tik įkandus erkei, bet ir vartojant nepasterizuotą, infekuotą ožkų ir karvių pieną. Tai sunki ir itin kruopštaus gydymo reikalaujanti liga.
• Babezijozė. Ja serga gyvuliai ir retesniais atvejais – žmonės. Liga pasireiškia prakaitavimu, karščiavimu, galvos skausmais, nuovargiu.
• Erlichiozė. Paprastai plinta tose vietovėse, kuriose gausu Laimo ligos atvejų. Ligos eiga švelni arba liga praeina be jokių simptomų. Laikini požymiai panašūs į gripo.
 
Pastebėjus įsisiurbusią erkę, reikia kuo greičiau ją pašalinti. Prieš traukiant erkę negalima naudoti jokių riebalų bei kitokių medžiagų, nes tai tik suintensyvina erkės mitybą. Traukiant erkę pincetu, jos nereikia sukioti į visas puses, o ištraukti staigiu judesiu. Jei erkės nepavyko visiškai pašalinti ir liko jos galvutė, pažeistos vietos nedraskyti. Galvutę kaip svetimkūnį organizmas pašalins pats.
 
Pašalinus erkę, įkandimo vietą reikia apiplauti vandeniu su muilu ar dezinfekuoti. Įkandimo vieta neturėtų raudonuoti, tinti ar kitaip pasikeisti. Jei įkandimo vietoje pastebimi pokyčiai, pablogėja savijauta, nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.
 
Svarbu: reguliariai tvarkyti aplinką, nupjauti žolę, nepalikti nereikalingų krūmokšnių. Einant į mišką apsirengti šviesiais drabužiais, nes ant jų geriau matyti ropojančios erkės. Rinktis uždarus rūbus ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes, kurios turėtų būti sukišamos į batus ar kojines. Galvą apsirišti skarele arba užsidėti kepurę. Naudoti erkes atbaidančias priemones (repelentus). Grįžus namo apsižiūrėti visą kūną: pakinklius, kirkšnis, sprandą ir pažastis, o ypač pasižiūrėti paausiuose. Išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, persirengti. Geriausią ir ilgiausią apsaugą nuo erkinio encefalito garantuoja skiepai.
 
Naudotas šaltinis: http://smlpc.lt/
Paveikslėlis: https://kfdvgtu.ru/lt
 
Pasvalio r. sav. Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Ala Markevičienė
 
May be an image of gamta
Kontaktai
Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras
8 451 20130
8 451 20131