Vėjo jėgainės – neigiamas poveikis ar neigiamas požiūris?

Kategorija Naujienos
Atnaujinta: Penktadienis, 22 balandžio 2022 13:43
Lietuva bendrai su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis iki 2030 metų įsipareigojo mažiausiai 40 proc. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos kiekį.
 
Kad pavyktų pasiekti šių tikslų, ES numačiusi iki 2030 metų bent 38–40 proc. energijos pagaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių, o iki 2050 metų – tapti žemynu, kur energetikos poreikius užtikrintų tik energija iš atsinaujinančių energijos išteklių. Šių ambicingų tikslų ES ragina kuo skubiau imtis ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dėl klimato kaitos krizės bei jo poveikio žmonių sveikatai. Pagrindiniai atsinaujinančių energijos šaltinių ištekliai yra hidroenergija, biokuras, biodegalai, geoterminė energija, saulės ir vėjo energija. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos skaičiavimu, 2021 m. Lietuvoje iš visos žaliosios elektros energijos gamybos 45,6 proc. buvo pagaminta vėjo.
 
Vėjo jėgainių sukeliamas triukšmas
 
Vėjo jėgainių veikla ir jų poveikis žmonių sveikatai šiandien kelia daug diskusijų. Šios diskusijos užvirė ir Pasvalio krašto bendruomenėje, kai žaliosios energetikos investicijos pradėjo skintis kelią į mūsų regioną. Vykstant specialiojo teritorijų planavimo procedūroms, seniūnijų, kurių teritorijose planuojamos vėjo jėgainės, gyventojai nerimauja dėl galimai pablogėjusių gyvenimo sąlygų ir poveikio sveikatai, dėl vėjo jėgainės sparnų šešėliavimo, triukšmo ir infragarso.
 
Pasak KTU elektros energetikos sistemų katedros ir VGTU elektros inžinerijos katedros asoc. prof. dr. Jono Vanago, infragarsas – tai mažesnės nei 16-20 Hz žemo dažnio garso bangos, kurio žmogaus ausis negirdi.
 
„Infragarso šaltiniai gamtoje – tai vėjo ošimas, jūros bangavimas, perkūnija, žemės drebėjimas. Važiuojant automobiliu greičiau nei 100 km/h taip pat sukeliamas infragarsas,“ – sako asoc. prof. dr. J. Vanagas. Prof. J. Vanagas pabrėžė, kad vėjo jėgainių generuojamo akustinio triukšmo ir jo poveikio aplinkai tyrimai buvo atlikti ir Lietuvos energetikos instituto, Atsinaujinančių energijos šaltinių laboratorijos mokslininkų.
 
„Tyrimas parodė, kad esant vėjo greičiui 12 m/s ir didesniam nei 100 m atstumui iki vėjo jėgainės bokšto, vėjo jėgainės triukšmo lygis susilygina su aplinkos fono triukšmu, kitaip tariant pasiriktose vėjo jėgainių aikštelėse aplinkos triukšmo lygis buvo daug intensyvesnis, lyginant su vėjo jėgainės keliamu triukšmu“, – paaiškina prof. J.Vanagas.
 
Šio tyrimo metu nustatyta, kad vėjo jėgainių keliamas triukšmas esant atstumui didesniam nei 50 metrų iki vėjo jėgainės bokšto, o vėjui 6 m/s, neviršija higienos normose numatytos maksimalios 45 dB ribos. Tokias ribas – 45 dB rekomenduoja ir PSO.
 
„Galima labai paprastai palyginti, tarkime stovint visai šalia vėjo jėgainės bokšto, kai jos sparnai yra sukami 12 m/s vėjo, žmogaus ausis girdės apie 70 decibelų triukšmą. Stovint prie plento, kur važiuoja krovininiai automobiliai, žmogaus ausis girdės daugiau 100 decibelų triukšmą. Žmogaus kalba siekia apie 50-75 decibelai“, – sako prof. J.Vanagas.
 
Lietuvoje triukšmas yra giežtai reglamentuojamas teisės aktais, nustatančiais triukšmo ir garso ribas, užtikrinančius visuomenės sveikatos saugą: Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu, Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, Lietuvos higienos norma HN 30:2009 „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose“.
 
Yra išplitęs nuogąstavimas ne tik dėl neigiamo vėjo jėgainių skleidžiamų negirdimų žemo dažnio virpesių, bet ir šešėliavimo. Lietuvoje nėra patvirtintų šešėliavimo poveikio vertinimo metodikų, todėl yra taikomas Vokietijos standartų rekomenduojamas leistinas ribinis šešėliavimo lygis – 30 val. per metus arba 30 min. per dieną.
 
„Lietuvoje saulėtų dienų nėra tiek daug, kad vėjo jėgainės šešėliavimas truktų 30 val. per metus. Tikėtina, kad vėjo jėgainės mirgėjimas truks ne ilgiau kaip 10 val. per metus. Be to, šešėliavimas daug aktualesnis žiemos metu, kai saulės spindulys žemesnis”, – sako prof. J.Vanagas.
 
Vėjo jėgainių poveikis sveikatai
 
Lietuvoje ir pasaulyje yra atlikta gana daug tyrimų apie vėjo jėgainių poveikį žmonių sveikatai. 2021 metais Olandijos visuomenės sveikatos ir aplinkos institutas tarptautiniame recenzuojamame mokslo žurnale „Environment Research and Public Health“ paskelbė išsamų straipsnį apie vėjo jėgainių poveikį žmonių sveikatai, kuriame buvo apžvelgtos 97 mokslinių tyrimų publikacijos, skelbtos nuo 2017 iki 2020 metų. Didžiausias dėmesys skirtas tyrimams, kurie vertino kokią įtaką vėjo jėgainių sukeliamas infragarsas ir triukšmas turi miego sutrikimams, širdies ir kraujagyslių ligoms, medžiagų apykaitai, psichinei sveikatai. Taip pat buvo tirtas toks aspektas, kaip vizualinis vėjo turbinų poveikis. Apibendrinus beveik šimtą mokslinių tyrimų ir publikacijų buvo padaryta išvada, kad vėjo turbinų skleidžiamas garsas, kai jis atitinka numatytą ribinį lygį (45 dB), neturi reikšmingos įtakos gyvenimo ir sveikatos kokybei. Nerasta ryšio su vėžiniais susirgimais, poveikio gimstamumui, ryšio tarp vėjo jėgainių garso ir psichinės sveikatos. Išanalizuoti mokslinių tyrimų duomenys neįrodo ryšio tarp vėjo jėgainių sukeliamo streso. Labiau tikėtina, kad tokius simptomus, kaip susierzinimas ar nerimas sukelia manymas, kad taip gali nutikti.
 
Gyvenimo kokybė šalia vėjo jėgainių buvo vertinama ir kaimyninėje Lenkijoje. 2015 metais buvo paskelbta mokslinė studija, kurioje dalyvavo 1277 įvairaus amžiaus respondentų, gyvenę iki 2 km nuo vėjo jėgainių ir vietovėse, kur dar tik planuojamos vėjo jėgainių statybos. Tyrimą atlikę mokslininkai išvadose pažymėjo, kad gyvenimo kokybę lėmė keletas veiksnių, tokių kaip lėtinės ligos, tam tikros sveikatos problemos, stresas, neigiamos socialinės ir ekonominės aplinkybės. Mokslininkai pažymėjo, kad respondentai savo gyvenimo kokybę ir sveikatą vertino mažiausiais balais tokiose vietovėse, kur vėjo jėgainių projektai buvo pirminėje vystymo stadijoje. Tai leidžia daryti prielaidą, kad žmonėms trūksta patikimos ir kompetentingos informacijos apie vėjo jėgainių poveikį sveikatai.
 
Vėjo jėgainės Lietuvoje
 
Lietuvoje pirmosios vėjo jėgainės pradėjo veikti dar 2004 m. Kretingos rajone, šalia Vydmantų ir Kiauleikių gyvenviečių, Kvecių ir Rūdaičių kaimuose. Kiti didžiausi vėjo jėgainių parkai veikia Telšių, Anykščių, Plungės, Klaipėdos, Tauragės, Pagėgių ir kituose regionuose.
 
Pastaruoju metu šiuose regionuose gyventojai nėra pateikę skundų dėl vėjo jėgainių neigiamo poveikio sveikatai.
 
„Pastaruoju metu nesame gavę skundų iš Kretingos rajono gyventojų dėl vėjo jėgainių veiklos – keliamo triukšmo ar šešėliavimo. Vėjo jėgainių parkai Kretingos rajone atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus, nustatytas sanitarinės apsaugos zonas, yra įvertinti poveikio visuomenės sveikatai aspektu“ – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Kretingos skyriaus vedėja.
 
Nei šiais, nei praėjusiais metais rajono gyventojų nusiskundimų nėra gavęs ir Utenos visuomenės sveikatos centro Anykščių skyrius.
 
„Apie neigiamą dabar veikiančių vėjo jėgainių poveikį skundų nesame sulaukę, tačiau nusiskundimų buvo dar prieš rengiant vėjo jėgainių projektą. Tai konkrečiai buvo susiję su sanitarinėmis apsaugos zonomis, tačiau projektas nebūtų įgyvendintas, jei būtų neatitikęs teisinių reglamentavimų,“ – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos departamento Anykščių skyriaus vedėja Danguolė Sudeikienė.
 
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Tauragės departamentas yra tyręs gyventojų skundus dėl vėjo elektrinių keliamos fizikinės taršos.
 
„NVSC Tauragės departamentas, valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu yra atlikęs triukšmo, infragarso, žemo dažnio garso lygio matavimus. Ekvivalentinio ir maksimalaus garso slėgio lygio matavimai buvo atlikti gyvenamoje aplinkoje ir patalpose, o infragarso ir žemadažnių garsų matavimai – gyvenamosiose patalpose. Visų šių matavimų metu nei triukšmo, nei infragarso ir žemadažnio garso ribiniai dydžiai neviršijo teisės aktais reglamentuotų ribinių verčių“, – situaciją komentuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Laura Vanagaitė.
 
Vystydama žaliąją energetiką Lietuva švelnina poveikį klimato kaitai ir prisideda prie CO2 mažinimo. PSO teigia, kad oro tarša per metus anksčiau laiko nusineša 7 mln. gyvybių ir sukelia lėtines ligas. Lietuvoje oro užterštumas pražudo beveik šimtą gyventojų iš 100 tūkstančių. LR aplinkos ministerija kartu su Aplinkos apsaugos agentūra skelbė, kad 2020 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,2 mln. t CO2. Taršiausi sektoriai išlieka transportas ir energetika – kuro deginimas energijos gamybai. Žaliosios energetikos vystymas turės teigiamą poveikį žmonių sveikatai.
 
Vilma Jankevičienė, Pasvalio r. sav. Visuomenės sveikatos biuro direktorė
Foto: brm.institute
Gali būti gamta vaizdas
 
 
Kontaktai
Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras
8 451 20130
8 451 20131