Išvaikščiojome Pyvesos pakrantes
Norintys pasivaikščioti ir kartu pažinti Pasvalio kraštą, rugsėjo 9 d. turėjo progą dalyvauti pėsčiųjų žygyje, skirtame Pasaulinei savižudybių prevencijos dienai paminėti. Maršrutas suko pro žalių girių apsupty esančius, gamtos turtų ir paslapčių kupinus Kriklinių, Moliūnų ir Januškų kaimus. Kažkada pro Kriklinius driekėsi pagrindinis kelias iš Vilniaus į Rygą.
Vaikystės atsiminimais ir mažai kam žinomomis istorijomis žygio metu dalijosi vilkiškietė Ona Urbonavičiūtė, besidominti istorija, kelionėmis, gimtojo krašto pažinimu. Kriklinietis Kazimieras Tamulionis taip pat turėjo daug ką papasakoti.
Pirmiausia apžiūrėjome 1897 metais pastatytą medinę dvibokštę Kriklinių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią. Įspūdingo dydžio raktu atrakinusi duris, į vidų įleido ilgametė bažnytėlės prižiūrėtoja Alytė. Apžiūrėję liaudiško stiliaus atnaujintą, spindinčią bažnyčią pasukome link valstybės saugomo kultūros paminklo – Moliūnų piliakalnio. Čia pat ir Kriklinių-Moliūnų senovės gynybinio įtvirtinimo vieta, XVI-XVII a. stovėjusi Karališkoji pilis, vietinių praminta Perkūnine.
Pražingsniavome „ponių promenado alėja“, vedančia į Moliūnų sieros mineralinio vandens vonias. 1845-1885 metais Moliūnai garsėjo kaip kurortinis miestelis, į kurį atvažiuodavo ponai iš Joniškėlio ir dar toliau. Iš šaltinio tryško ypatingas vanduo, o Moliūnų gydykloje dirbo 2 gydytojai, 13 personalo darbuotojų. Besipliuškenančius mineraliniuose sieros vandenyse linksmino pučiamųjų orkestras. Sovietinais metais, vykdant „kaip tik šioje vietoje būtinus“ melioravimo darbus, šaltinis sunyko. Dešiniajame Pyvesos krante galingai tebežaliuoja storiausias rajone (6,60 m.), išskirtinio amžiaus Moliūnų ąžuolas, nuo 1999 metų paskelbtas gamtos paminklu.
Netrukus priėjome Moliūnų dvarą. Retas kuris žygio dalyvis žinojo, kad būtent jame, po vyriškų marškinių krūva, nuo viso svieto buvo saugoma didžioji rašytojos Žemaitės (tikrasis vardas Julija Žymantienė) paslaptis, turėjusi išrūkti pro kaminą: Žemaitės laiškai Moliūnų dvaro ūkvedžiui Konstantinui Petrauskui. Šis, nors buvo prisiekęs, laiškų sudeginti negalėjo. Rašytiniuose šaltiniuose Moliūnų dvaras pirmą kartą paminėtas 1568 metais. Iki išparceliavimo 1926 metais priklausė garsiai dvarininkų Karpių giminei. Tebėra išlikę rūmai ir ūkio pastatai. Žygio dalyviai vienbalsiai sutarė, kad gyventi arklidėse būtų tikra svajonė, mat Moliūnų arklidės grožiu pralenkia net dvaro pastatą.
Nuo Moliūnų pasukome Dumbliūnėlių link, stabtelėjome prie Druciškių partizanų atminimo paminklo, senojo tilto per Pyvesą. Pasiekus Januškų dvarą nustebino maumedžių giraitė ir vis dar ryškūs buvusio klestėjimo ženklai. Nuo 1995 metų, atgavus dvarą iš Autokompresorių gamyklos, jo pastatai buvo pritaikyti iškilmingiems pokyliams. Šiuo metu dvaras apleistas, laukia atgimimo.
Vakarop žygeivius pasitiko jausmingas mišraus vokalinio ansamblio „Kryklė“ (vadovai Juozas Beniulis ir Valentina Orlienė) pasirodymas. Skambėjo Juozo Beniulio sukurtas himnas „Krikliniai“, ilgametės ansamblio dainininkės Felicijos Adomonienės išmokyta, a cappella atliekama daina „Kaime aš užaugo“.
Nuoširdžiai dėkojame visiems žygio dalyviams: Onutei Urbonavičiūtei, draugiškumu garsėjančiai Kriklinių bendruomenei, 40-metį, o gal ir dar ilgiau gyvuojančiam ansambliui „Kryklė“, Pumpėnų seniūnijai už kruopščiai sutvarkytą istorinių paminklų aplinką.
Tegul visi keliai, kaip ir seniau, veda pro Kriklinius.
Be kita ko norisi priminti, kad ėjimas žmogaus nervų sistemą veikia kaip antidepresantas, ir kad nėra kitų tokių vaistų, kurie veiktų taip plačiai, kaip paprasčiausias žingsniavimas.
Vilma Jankevičienė, Pasvalio r. sav. Visuomenės sveikatos biuro direktorė
