Kaip leidžiate laisvalaikį?

Sveikata yra vienas iš svarbiausių faktorių žmogaus gyvenime. Jos dėka galime jaustis gerai ir mėgautis teikiamais gyvenimo malonumais. Tad jos saugojimas ir palaikymas neabejotinai yra labai svarbus kiekvienam iš mūsų. Kad būtų galima tai padaryti tinkamai, privalu, kad mūsų gyvenimo būdas būtų pakankamai aktyvus ir jame dominuotų kaip galima mažiau žalingų įpročių. Tad šie du minėti aspektai yra esminiai. Sveikas gyvenimo būdas susideda iš daugelio aspektų ir jie yra vienas nuo kito neatsiejami, sudaro vieną bendrą, darnią visumą. Tik jų visų tarpusavio dėka galima pasiekti pačių geriausių rezultatų. Be kita ko, verta pripažinti tai, kad aktyvus laisvalaikis yra vienas iš pagrindinių veiksnių. Jis padeda jaustis gerai, palaikyti tinkamą fizinę būklę. Taip kūnas gali tinkamai atsipalaiduoti, pailsėti ir būti tvirtesnis. Jeigu neskiriame laiko aktyviam poilsiui nesijausime gerai. Būsime nuolat pavargę, prastos nuotaikos, jausime stresą ir įtampą, gali kankinti nemiga ir panašiai.

Tai svarbu tiek suaugusiems, tiek vaikams. Vaiko laisvalaikis – tai laisvas laikas, kurio metu jis gali skirti savo intelektines ir dvasines jėgas laisvai pasirenkamai veiklai, kuri padėtų atstatyti ir ugdyti jo jėgas. Mokslininkų nuomone, laisvalaikio metu vaikai siekia savojo „aš“ įtvirtinimo ir nori išsiskirti iš kitų. Svarbiausia, kad tokį siekį suaugusieji skatintų ir palaikytų, nes tik šiuo atveju vaikai galės jaustis saugūs ir laisvi. Vaiko teises į laisvalaikį reglamentuoja ir ne vienas teisinis dokumentas. Tačiau visi jų pabrėžia vieną nuomonę, kad vaiko laisvalaikiu turi rūpintis ne tik valstybė, bet ir jų aplinkoje gyvenantys asmenys, kurie galėtų jas užtikrinti. Vaikas laisvu laiku gali tenkinti įvairius poreikius, ugdyti (s) galimybes, įgyti patirties. Mokslininkai siūlo sudaryti edukacines programas vaikams, formuojančias jų supratimą, jog laisvalaikis yra ne tik malonumas, bet ir prasmingi užsiėmimai, pastangos, atsakomybė bei galimybė jo saviraiškai. Apie vaiko užimtumą tenka girdėti įvairių nuomonių: vieni tėvai sako, jog ne tiek svarbu kokia veikla užsiims jų vaikas, svarbiausia – kad neatsidurtų gatvėje. Išmintingai ir turiningai organizuojamas laisvalaikis mažina šeimos narių psichinę įtampą, švelnina konfliktus, gerina tarpusavio santykius, padeda išlaikyti optimizmą, kasdienį žmogišką džiaugsmą. Visus tėvelius kviečiu pasinaudoti bet kokia proga ryšiui su vaiku kurti. Valgio gaminimas ir vakarinė privalomoji higiena gali tapti puikiu laiku parodyti vaikams dėmesį, pažaisti, pabendrauti su juo. Tereikia į tai pažvelgti kūrybiškai. Jei įsitrauksite, smagu bus ne tik vaikui, bet ir jums. Štai kodėl reikalingi ritualai, begalinis švelnumas ir kantrybė. Jei vaikas negauna tėvų dėmesio, artimas tarpusavio ryšys, besąlyginė meilė nebūna užtvirtinama ir vaikas jaučiasi nesaugus. Kuo daugiau laiko praleiskite gamtoje; tai žmogų harmonizuoja. Pakvieskite vaiką stebėti gamtą, pamatyti, kiek joje daug spalvų, formų, kvapų, garsų. Veiklos gryname ore pagal sezoną labai skirtingos. Gamta puikiai atspindi gyvenimo dėsnius, moko būti čia ir dabar, nesipriešinti būtinybei, įsiklausyti. Vaikai nori būti mylimi už tai, kad jie yra, o ne

už tai, ką jie pasiekia. Jei vaikui akcentuosite rezultatus – jis bijos būti atstumtas, jei kartais netyčia patirs nesėkmę, nes nesupras, už ką yra vertinamas. Ar tik už tai, kad nupiešė gražų piešinį ar puikiai išlaikė egzaminą? Ilgainiui jam ims atrodyti, kad mylite jį tik tuomet, kai jam sekasi. Tik rezultatus vertinančių tėvų vaikai praranda vidinę motyvaciją mokytis, įsibaugina. Disciplinos galima mokyti ir kitais būdais. Stebėkite vaiko gebėjimus, kvieskite jį rinktis skirtingas veiklas ir leiskite jam pačiam atrasti, kas labiausiai patinka. Ne vieni tėvai, auginantys paauglius, pasakys, kad sukontroliuoti jų priklausomybę nuo telefonų, kompiuterių ekranų – Sizifo darbas. Ką patartumėte?– Lįsti iš ekranų patiems. Jei vaikai ieško gyvenimo džiaugsmo telefonuose, planšetėse, kompiuteriuose, vadinasi, tarp tėvų ir vaikų nėra ryšio. Jie nebendrauja ir neleidžia laiko kartu. Jei tėtis su mama, grįžę po darbų namo, išsyk įlenda į feisbukus ar instagramus, – ko norėti iš vaiko?! Buvimas kartu, kalbėjimasis, valgymas prie bendro stalo be telefonų, stalo žaidimų popietės, pagalba ūkio darbuose – visa tai gerina padėtį.

Pagrindinis tikslas – bendrystė namuose. Tinkamas dienos režimas sudaro galimybes mokiniams ilgai išlikti darbingiems, būti geros nuotaikos ir kūrybingiems. Mokslininkai jau seniai įrodė, kad tinkamas dienos režimas turi įtakos fizinei, psichinei bei intelektualinei brandai. Svarbu mokinius pratinti prie namų ruošos ir visuomenei naudingo darbo (tai būtina įtraukti į jų dienos režimą). Tokia veikla ne tik atitraukia nuo protinio darbo, bet taip pat ugdo ir atsakomybės jausmą, poreikį būti naudingu. Vis dėlto kartais reikia leisti vaikui ir tiesiog „nieko neveikti“, tik tai neturėtų būti suprantama kaip sėdėjimas prie televizoriaus ar išmaniųjų ekranų. Būtent šių veiksnių išpildymas ir lemia vaiko gerą sveikatą ir savijautą..

Apibendrinant galima teigti, jog vaiko asmenybė formuojasi nuo aktyviai veikiamos socialinės aplinkos. Ypač svarbi asmenybės raidai šeimos vertybių ir asmenybės bruožų, kurie pripažįstami ir skatinami šeimoje, įtaka. Daug lemia tėvų asmenybės, jų lūkesčiai, vertybės, dėmesys ir pagarba vaiko idėjoms, jausmams, klausimams ir fantazijoms, taip pat sugebėjimas skatinti vaiko nepriklausomybę, savarankiškumą, autonomiją, asmeninę saviraišką, tokius svarbius asmenybės kūrybiniams laimėjimams.

Pumpėnų gimnazijoje, jau tradicija tampančioje Mokyklos dienos šventėje, kūrybinių dirbtuvių metu pasirinkome mokinių laisvalaikio temą: jo svarbą, planavimo ypatumus ir su tuo susijusius sunkumus. Kūrybinių dirbtuvių ,, Kaip leidžiate laisvalaikį“ temą paskatino praplėsti 8 kl. mokinės Mantės, Pumpėnų gimnazijos radijuje, interviu metu, užduoti klausimai. Idėją aptarėme su mokytoja Diana Augustiniene ir IGa bei IGb klasių mokiniais. Kad šventė keltų džiaugsmą ir išvengtume streso, pasiruošimą kūrybinėms dirbtuvėms pradėjome iš anksto, apgalvojome visas smulkmenas, vengėme paskutinės minutės skubėjimo. Mokyklos aplinka ir oro sąlygos įtakojo renginio idėjos išpildymą, todėl renginys vyko palapinėje. Mokiniai aktyviai prisidėjo prie sumanymo įgyvendinimo. Palapinę puošė autentiški, ranka rašyti IGa kl. Ugnės, Vestos, Igno, Amandos, Rusnės ir IGb kl. Gabijos, Tijos, Akvilės mokinių plakatai. Pagrindinį, teminį plakatą piešė IIIG klasės mokinys Armandas. Palapinę dekoravo Lukas, Amanta, Ignas, Nojus, Arnas, Ugnė, Fausta. Erdvę įrengti padėjo Kajus, Ignas, Nojus ir kt.

Renginio metu beveik dvi valandas kalbėjomės, klausėmės, vaišinomės sumuštiniais ir kiaulpienių žiedų arbata. Tariu ačiū mokiniams, tėveliams už pasidalinimą patirtimi ir įžvalgomis, nes patyriminė veikla, natūralus smalsumas, tarpusavio pasitikėjimu ir pagarba grįstas bendradarbiavimas laiduoja vaiko asmenybės formavimosi sėkmę. Ačiū gimnazijos bendruomenei prisidėjusiai prie pasiruošimo, įsitraukimo, laiko skyrimo, šventės laukimo ir buvimo kartu ( negaliu paminėti visų, nes Jūsų apie 50). Ačiū visiems, dalyvavusiems dirbtuvėse, linkiu kasdienybėje tinkamo dienos režimo – darbo ir poilsio planavimo, kuris apsaugotų mokinio organizmą nuo pervargimo. Juk pailsėjęs ir gerai besijaučiantis vaikas gali siekti ne tik aukštesnių mokymosi rezultatų, bet ir jausis geriau.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje D. Čingaitė