Nuostabi ir labai prasminga patirtis Pumpėnų gimnazijoje – mažais žingsneliais į didelį gerumą
Nuostabi ir labai prasminga patirtis Pumpėnų gimnazijoje – mažais žingsneliais į didelį gerumą. Nuo paprasto striukės užsisegimo užaugo iki gerumo akcijos organizavimo, nuo asmeninės drausmės iki empatijos ugdymo. Ankstyva savanorystė ne tik moko empatijos, bet ir gerina vaikų emocinę būseną – priklausymo grupei pojūtis bei prasminga veikla mažina vienišumą ir kuria saugią, psichologiškai palankią atmosferą augti.
Savanorystės būrelį lanko 16 vaikų; net dešimt aktyvių pirmokų, prie kurių prisijungia šeši vyresnių (2–4) klasių mokiniai. Dažnai manome, kad savanorystė – tai suaugusiųjų reikalas, reikalaujantis daug laiko ir jėgų. Tačiau stebėdama pradinukus pastaruosius tris mėnesius, supratau: dideli pokyčiai prasideda nuo mažų įpročių. Mūsų kelionė prasidėjo ne nuo garsių šūkių, o nuo paprasto mokėjimo susitvarkyti savo aplinką ir gerbti vienas kitą. Pirmieji mūsų žingsniai buvo skirti savidrausmei. Kasdienės ilgosios pertraukos lauke tapo savotiška „gyvenimo mokykla“. Mokėmės ne tik greitai ir tvarkingai apsirengti, bet ir būti atsakingais bendruomenės nariais. Šiandien vaikai jau savarankiškai išeina į mokyklos kiemą, geba nesistumdyti, pastebi netinkamą elgesį ir, varbiausia, laiku sugrįžta į pamoką. Tai ne tik disciplina – tai pagarba savo ir kitų laikui, kurią vaikai įsisavino natūraliai žaisdami ir kvėpuodami grynu oru.
Sustiprėję viduje, nusprendėme praverti mokyklos duris platesniam pasauliui. Paskatinti savanorių vadovės, mokytojos Jesenijos Marcinkonytės ir palaikomi tėvelių, pradinukai tapo „Maisto banko“ akcijos dalimi. Mažose rankose laikomos skrajutės prekybos centruose buvo daugiau nei popierius – tai buvo vaikų drąsa užkalbinti praeivį ir pakviesti padėti kitam. Matydami tėvelių palaikymą ir kartu ruošiamą tešlą kūčiukams, vaikai suprato, kad bendrystė prasideda šeimoje ir tęsiasi mokykloje. Vienas jautriausių mūsų etapų – apsilankymas Lavėnų socialinės globos namuose. Pačių kepti ir su meile supakuoti kūčiukai tapo tiltu tarp kartų.
Savanoriai pamatė, kad jų darbas ir dėmesys gali praskaidrinti kažkieno kasdienybę. Ši patirtis juos taip įkvėpė, kad nusprendėme ne sustoti, o pakviesti visą Pumpėnų gimnazijos bendruomenę prisijungti prie Carito „Dosnumo krepšelio“ iniciatyvos.
Per šiuos tris mėnesius vaikai suprato pagrindinę tiesą: padėdamas kitam, padedi sau augti. Jie ne tik išmoko iškepti tradicinius „šližikus“ ar atsakingai elgtis kieme. Jie išmoko empatijos, pajuto savo veiksmų vertę ir suprato, kad net ir būdamas mažas, gali daryti didelius darbus. Savanorystė pradinukui – tai ne pareiga, o galimybė pamatyti šypseną draugo ar senelio veide. Tai pamokos, kurių neperskaitysi vadovėliuose, bet kurios išlieka širdyje visam gyvenimui.
Dėkojame tėveliams ir mokyklos bendruomenei, kuri tapo komandos dalimi ir padėjo šioms patirtims virsti realybe.
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Daiva Čingaitė
Nuotraukos: Jesenijos Marcinkonytės, Daivos Čingaitės
