Pasaulinė autizmo diena
Balandžio 2 dieną visame pasaulyje minima Pasaulinė autizmo supratimo diena. Šios dienos tikslas – didinti visuomenės informuotumą apie autizmo spektro raidos sutrikimus, atkreipti atsakingų institucijų dėmesį į kylančias problemas šeimoms, auginančioms autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus ir ugdyti visuomenės supratimą bei toleranciją kitokiems vaikams bei juos auginantiems tėvams.
Autizmas – tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi. Šitas sutrikimas įtakoja tai, kad žmogus kitaip bendrauja, jaučia bei suvokia pasaulį.
Svarbu žinoti, jog nėra dviejų autizmo spektro sutrikimą (ASS) turinčių žmonių, kurių simptomai būtų absoliučiai vienodi. Vieniems simptomai išreikšti labai stipriai, kitiems jie gali būti beveik nepastebimi. Vieno žmogaus, turinčio autizmo spektro sutrikimą, bendravimas su aplinkiniais ir elgesys gali stipriai skirtis nuo kito.
Klausa, rega, lytėjimas, uoslė, skonis – jutimo organai gali būti labai jautrūs, arba atvirkščiai – mažiau jautrūs nei įprasta. Skirtingi ASS žmonės turi skirtingus sensorinius pojūčius: kai kurie gali būti mažiau jautrūs fiziniam skausmui, gali vengti prisilietimų arba atvirkščiai, juos gali dirginti garsai, ryškios spalvos, kvapai, gali būti sunku sukaupti dėmesį.
Taip pat gali būti būdingi stereotipiniai judesiai. Tai vadinama savistimuliacija, nes stimuliuoja sensorinius pojūčius. Dažnai tai padeda nusiraminti, susikoncentruoti ar išvengti nerimo, baimės priepuolio. Savistimuliacijos pavyzdžiai: lingavimas pirmyn, atgal, garsų ar frazių kartojimas, plojimas rankomis, spragsėjimas pirštais, šokinėjimas, dainavimas ar niūniavimas ir kt.
Asmenims turintiems autizmo spektro sutrikimą dažniausiai reikia aiškios struktūrizuotos dienotvarkės. Jie mėgsta tam tikrus veiksmus daryti nuolat ta pačia tvarka. Jiems sunku suprasti emocijas, dėl to kartais gali atrodyti bejausmiai ir abejingi.
Stresas yra pagrindinė ASS žmonių problema. Pasaulis tarsi jiems nepritaikytas. Jie suvokia savo sunkumus. Gali atsirasti baimė, kad nepavyks, nepasiseks, kad susikirs. Visa tai sukelia dar daugiau streso.
Mes visi turime žinoti, kad:
• jie myli, kenčia ir nori būti laimingi, tačiau jiems yra žymiai sunkiau išreikšti savo jausmus;
• tokie žmonės atrodo tarsi nenorintys bendrauti, tačiau iš tiesų sunkumai kyla ne dėl nenoro bendrauti;
• dažnai turi specifinių interesų, kuriais labai giliai domisi ir gerai išmano;
• pokalbis apie jiems įdomią temą gali būti puikus būdas užmegzti ryšį, tačiau jiems suprasti kitų žmonių emocijas, mintis – sunku;
• patyrę, kad ir mažiausią nesėkmę jie labai susijaudina;
• supranta, kad yra kitokie ir dėl aplinkinių požiūrio į juos, bei galimų nesėkmių nuolat jaučia didelę įtampą. Dėl to dažnai renkasi vienatvę.
Autizmo stipriosios pusės: gera vizualinė atmintis, pastabumas smulkiausioms detalėms, nestandartinis mąstymas, įsigilinimas į savo interesų sritis, besąlygiškas lojalumas ir kt.
Naudoti šaltiniai:
Paveikslėlis:
Pasvalio r. sav. Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Ala Markevičienė