Pasaulinė hipertenzijos diena
Kasmet gegužės 17 d. yra minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Hipertenzija, arba padidėjęs kraujo spaudimas, – dažniausia liga tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Ji diagnozuojama, kai sistolinis (,,viršutinis“) kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mm Hg arba diastolinis (,,apatinis“) kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mm Hg, tačiau dažniau pacientui gali būti padidėjęs tiek sistolinis, tiek diastolinis kraujo spaudimas.
Hipertenzija dažnai nesukelia jokių simptomų, dėl to vadinama ,,nebyliąja žudike“. Ši liga būna – pirminė ir antrinė. Pirminė, tai yra įvairių veiksnių poveikio organizmui pasekmė ir tikslią jos priežastį ne visada įmanoma nustatyti. Antrine hipertenzija vadinama tuomet, kai specialistai gali nustatyti tikslią ją sukėlusią priežastį: įgimtas inkstų kraujagyslių susiaurėjimas, įvairios endokrininės, inkstų ligos ir kt. Žinant priežastį liga gydoma sėkmingai. Deja, antrinė hipertenzija tesudaro apie 5-10 proc.
Pradinėje stadijoje labai dažnai liga nesukelia jokių simptomų ir žmogus gali jaustis visiškai sveikas. Gerai, jei žmogus jaučia galvos skausmus, dūrimus širdies plote, širdies permušimus – tokiais atvejais jis atkreipia dėmesį, pasimatuoja kraujospūdį ir sužino apie arterinio kraujospūdžio padidėjimą.
Hipertenzijos priežastys gali būti kelios: genetinės, antsvoris, nutukimas, per didelis druskos kiekis maiste, netaisyklinga mityba, rūkymas, alkoholio vartojimas.
Norint išvengti hipertenzijos, pagerinti būklę arba gydytis yra du būdai: nemedikamentinis ir medikamentinis gydymas.
Nemedikamentinis gydymas dažnai taikomas ankstyvesnėje ligos stadijoje (reikėtų susirūpinti jei kraujospūdis yra didesnis nei 140/90 mmHg), jaunesniame amžiuje. Tokiu atveju įvertinamas gyvenimo būdas, mityba, rekomenduojama mažinti kūno svorį, sureguliuoti vartojamą druskos kiekį, paskirti mankštos pratimus, vengti streso. Jei pabandžius šį būdą, rezultatų nepasiekiama, skiriami medikamentai.
Vyresniame amžiuje kraujospūdžiui esant 150/100 mmHg bei didesniam, medikamentų skiriama visiems.
Nemažai žmonių, turinčių aukštą kraujospūdį, bando gydytis patys, tačiau taip elgtis nereikėtų – būtina kreiptis į gydytoją, kuris atlikęs tyrimus, nuspręs kokių medikamentų ir kokiomis dozėmis reikia skirti.
Kadangi kai kurie žmonės neįvertina hipertenzijos grėsmės ir mano, jog tai tik nereikšmingi kraujospūdžio pakitimai, dažnai tenka susidurti su ligos sukeltais įvairių organų pažeidimais.
Sergant hipertenzija didžiausias krūvis tenka širdžiai ir, kurį laiką neatsakingai gydantis, sustiprėja kairiojo skilvelio padidėjimo rizika.
Kairysis skilvelis yra pagrindinė širdies ,,pompa“. Šis skilvelis didėja, širdis plečiasi į kairę ir taip atsiranda ritmo sutrikimai, stenokardijos, infarkto grėsmė.
Be šių komplikacijų, hipertenzija gali sukelti širdies koronarinę ligą, smegenų aterosklerozę, inkstų kraujagyslių aterosklerozę, inkstų nepakankamumą.
Kodėl taip svarbu matuoti savo arterinį kraujo spaudimą bei žinoti apie hipertenzijos sukeliamas ilgalaikes pasekmes? Todėl, jog lėtinės neinfekcinės ligos lemia du trečdalius visų mirčių pasaulyje.
Negydoma arterinė hipertenzija ypač pažeidžia smulkiąsias kraujagysles ir gali sukelti:
• širdies raumens (miokardo) infarktą;
• galvos smegenų insultą;
• inkstų nepakankamumą;
• širdies nepakankamumą;
• regos sutrikimus;
• kraujagyslių pažeidimus ir aterosklerozės progresavimą.
Pasvalio r. sav. Visuomenės sveikatos biuro specialistai atkreipia gyventojų dėmesį, jog vykdant valstybės finansuojamas prevencines programas galima nustatyti ligas ankstyvosiose stadijose, išvengti galimų susirgimų bei jų komplikacijų, o taip pat išvengti ankstyvų mirčių.
Todėl primename 40-54 metų (imtinai) vyrams ir 50-64 metų (imtinai) moterims vieną kartą per metus pasitikrinti dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Prireikus skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.
Gyventojų patikros tikslas – sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis (krūtinės angina, miokardo infarktu, insultu).
Ši prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientams, tačiau jei jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
Naudotas šaltinis:
Paveikslėlis:
medcentras.lt
Pasvalio r. sav. Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Ala Markevičienė