Pasaulinė savižudybių prevencijos diena
Kiekvienais metais rugsėjo 10 dieną minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Savižudybe yra vadinamas elgesys, kuriuo siekiama pasitraukti iš gyvenimo.
Vieno žmogaus savižudybė skaudžiai paveikia bent 6 asmenis, tarp kurių yra ne tik šeimos nariai, bet ir nusižudžiusį asmenį artimiau pažinoję žmonės. Dažniausiai asmuo, kuris galvoja apie savižudybę, aplinkiniams siunčia ženklus apie savo ketinimą. Į bet kokias žmogaus mintis apie savižudybę arba jam nebūdingą nuotaiką ar elgesį reikia atkreipti dėmesį ir bandyti ieškoti kontakto su žmogumi, stengtis jį išklausyti bei padėti rasti profesionalią pagalbą.
Kad ir kas sąlygotų savižudybę, pirmiausia tai yra suprantama kaip psichologinė problema. Savižudybę dažniausiai sąlygoja gilus beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmas. Žmogus nebemato jokių problemų sprendimų ir galimybių susitvarkyti su sudėtingomis gyvenimo aplinkybėmis, todėl pasirenka galimybę nutraukti kančią nutraukdamas savo gyvenimą. Nėra vienintelės savižudybės priežasties.
Rizikos veiksniai:
• Savižudybių riziką padidina ankstesni savižudybės bandymai.
• Didesnę riziką nusižudyti patiria nusižudžiusių artimieji, dėl netekties išgyvenantys psichologinę traumą, patiriantys stresą ir kaltės jausmą.
• Didesnę riziką nusižudyti patiria psichikos sveikatos arba priklausomybės ligomis sergantys asmenys, taip pat asmenys turintys įgimtų ar įgytų fizinių sutrikimų, ligų ar jas lydinčio lėtinio skausmo.
• Dėl socialinio modeliavimo gali būti stebimas ,,užsikrėtimo reiškinys“. Neretai nusižudžiusių artimieji dėl stigmos ir gėdos vengia kalbėti apie netektį bei savo reakcijas į ją.
Retais atvejais savižudybė būna neapgalvotas, impulsyvus veiksmas. Dažniausiai prieš savižudybę seka ilgas procesas.
Visuomet verta atkreipti dėmesį, jeigu asmuo kalba, kad nenori gyventi, kad mirtis būtų geriausia išeitis, kad yra našta kitiems, kad nėra gyvenimo prasmės, jei grasina, kad ,,kai numirsiu, tada pasigailėsite“…
Visada pasitikėkite savo nuojauta, jeigu ji jums sako, jog artimasis nori negyventi ir turi savižudiškų ketinimų. Pasikalbėkite su juo ir pasakykite, kad nerimaujate dėl jo, bei tiesiai paklauskite, ar neturi minčių apie savižudybę. Pasikonsultuokite su profesionalu ir pasidalinkite savo abejonėmis.
Svarbu: pagalba sau, pagalba artimajam.
Pamąstykite: gal ne visas savo gyvenimo alternatyvas apsvarstėte. Paprastai išeičių yra kur kas daugiau. Tarp savo pažystamų suraskite vieną ar daugiau žmonių, kuriais galima pasitikėti ir kam galėtumėte papasakoti apie savo problemas. Galite paskambinti į skubios psichologinės pagalbos tarnybas – skambučiai yra visiškai anonimiški. Taip pat galite kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Turėti minčių apie savižudybę jokiu būdu nereiškia, kad Jus patalpins į psichiatrinę ligoninę.
Dažniausiai besikreipiantys asmenys yra konsultuojami ambulatoriškai. Medikamentinis gydymas skiriamas tik tada, kai asmuo serga psichikos sutrikimu, o esant psichologinei krizei skiriamas psichologinis konsultavimas. Krizių metu apmokyti elgtis specialistai atliks psichosocialinį vertinimą, padės gauti reikalingą pagalbą bei padės sudaryti savisaugos planą.
Taigi, nebijokime ištiesti pagalbos ranką ir išdrįskime patys ieškoti bei kreiptis pagalbos, kai jos prireikia.
Kad ir kokia tamsi atrodytų naktis, kad ir koks apsiniaukęs dangus – rytas visada ateina, saulė visada pasirodo. Svarbu nepamiršti – tu nesi vienas!
Daugiau informacijos galite rasti čia: https://tuesi.lt/?utm_source=google&utm_medium=cpc…
Paveikslėlis:
Pasvalio r. sav. Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Ala Markevičienė