Sveikos širdies receptas
Balandžio 6 d. Pasvalio r. sav. Visuomenės sveikatos biure vyko paskaita, skirta Širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto sveikatos stiprinimo programos vykdymui. Paskaitą skaitė kardiologas Rokas Šerpytis. Jos metu gydytojas paminėjo, jog lietuvių sveikata yra viena prasčiausių visoje Europos Sąjungoje, o lėtinėmis ligomis susergame daug anksčiau nei mūsų kaimynai.
Gydytojas patikino, kad klaidinga yra galvoti, jog širdies ir kraujagyslių ligos, infarktas nutinka tik senatvėje, o jauniems žmonėms tai negresia. Vis dažniau suserga žmonės, vos perkopę 40 metų ribą. Neretai jiems širdies liga pasireiškia miokardo infarktu. Lektorius pabrėžė, kad jei pirmos eilės giminaičiai sirgo miokardo infarktu, rizika susirgti širdies liga yra daug didesnė.
Kardiologas Rokas Šerpytis sakė, kad Lietuvos Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2020 metais Lietuvoje sirgo:
• Kraujotakos sistemos ligomis daugiau nei 929 000 gyventojų.
• Miokardo infarktu – 10 551 gyventas.
• Insultu – 19 811 gyventojų.
• Širdies nepakankamumu – 132 606 gyventojai.
• Arterine hipertenzija – 764 039 gyventojai.
Gydytojas paminėjo, kad dažnai miršta darbingo amžiaus energingi žmonės, o daugybė susirgusiųjų lieka neįgalūs, nes pablogėjo mityba, padažnėjo rūkymas ir sumažėjo fizinis aktyvumas.
Rokas kalbėjo apie tai, jog hipertenzija yra viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų ir pateikė informaciją apie Lietuvoje atliktus epidemiologinius tyrimus: padidėjęs kraujo spaudimas (140/90 mmHg) nustatytas 57,9 proc. vyrų ir 52,4 proc. moterų. Taip pat paminėjo su hipertenzija susijusias klinikines būkles ir pateikė svarbią informaciją apie suaugusiųjų kraujospūdžio klasifikaciją, vyresnio amžiaus žmonių kraujospūdžio rekomendacijas bei išvardino kraujospūdžio mažinimo principus.
Vėliau paaiškino, jog padidėjusį kraujo spaudimą reikia pradėti mažinti be vaistų: mažinti kūno svorį, mesti rūkyti, reguliariai mankštintis, mažinti druskos, cukraus ir gyvulinės kilmės riebalų kiekį maiste, vartoti daugiau žuvies, valgyti daugiau žalių vaisių ir daržovių, riboti alkoholio vartojimą, stengtis valdyti stresines situacijas ir žinoma mažinti rūkymo daromą įtaką sveikatai.
Gydytojas daug kalbėjo apie fizinio aktyvumo naudą ir pateikė statistinius duomenis apie nutukimą ir bendrą mirtingumą. Patikino, kad labai svarbu žinoti savo kūno masės indeksą (KMI). Remiantis KMI rodmenimis, galima spręsti, ar žmogus yra nutukęs. Šis rodiklis skaičiuojamas dalijant kūno svorį kilogramais iš ūgį metrais nurodančio skaičiaus, pakelto kvadratu.
Gydytojas pateikė informaciją apie tai, jog Lietuva patenka į daugiausiai alkoholio suvartojimą sumažinusių šalių penketuką ir paminėjo, jog mažėja su alkoholio vartojimu susijusių ligų.
Taip pat šio renginio metu buvo gvildenamos tokios temos, kaip ,,Žalia arbata ir infarkto arba insulto rizika“, ,,Kava ir infarkto arba insulto rizika“.
Įdomu buvo pasiklausyti apie paveldimumą bei genetiką. Programos dalyviai išgirdo svarbią informaciją apie miokardo infarkto požymius, pirmą pagalbą.
Pabaigoje lektorius paminėjo, kad mūsų sveikatą lemia gyvenimo būdas 50 – %, paveldimumas – 20%, aplinkos užterštumas – 20% ir medicininė pagalba 10%. Na, o norint išlaikyti sveikatą reikia išlikti fiziškai aktyviais, mažinti viršsvorį, nerūkyti, stebėti savo kraujo spaudimą, gliukozės kiekį bei cholesterolį.
Pasvalio r. sav. Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Ala Markevičienė
