Ką reikėtų žinoti apie antibiotikus?
Ką reikėtų žinoti apie antibiotikus?
Kasmet lapkričio 18 d. minima Europos supratimo apie antibiotikus diena.
Antibiotikai – vaistai, kurie naudojami, siekiant išvengti bakterinių infekcijų arba jas gydyti. Atsparumas antibiotikams išsivysto, kai įvyksta bakterijos pasikeitimas kaip atsakas į ją veikiantį vaistą. Bakterijos, o ne žmonės tampa atsparios antibiotikams. Tokios bakterijos gali užkrėsti žmogų. Jų sukeltą infekciją sunkiau išgydyti nei sukeltą vaistams neatsparių bakterijų.
Atsparumas antibiotikams šiuo metu yra viena iš didžiausių grėsmių sveikatai pasauliniu mastu. Atsparumas antibiotikams atsiranda natūraliai, tačiau netinkamai vartojami antibiotikai tarp žmonių ir gyvūnų paspartina šį procesą. Auga infekcijų skaičius (tokių kaip pneumonija, gonorėja ir tuberkuliozė), kurias gydyti vis sunkiau, nes antibiotikų veiksmingumas mažėja. Atsparumas antibiotikams lemia ilgesnę gydymo ligoninėje trukmę, aukštesnes gydymo kainas bei mirtingumo didėjimą.
Šalyse, kuriose antibiotikus galima įsigyti be recepto, atsparumo atsiradimas ir plitimas yra didžiausias. Jeigu nebus imtasi skubių veiksmų, grėsmė netrukus nebeturėti efektyvių antibiotikų bus labai reali, o tai reiškia, kad paplitusios infekcijos bei smulkūs sužalojimai vėl gali tapti mirtini.
Taigi, atsparumas antibiotikams plinta dėl per didelio antibiotikų suvartojimo ir neatsakingo vartojimo, taip pat dėl prastos infekcijų prevencijos ir kontrolės. Siekiant sumažinti atsparumo poveikį bei plitimą, veiksmų reikia imtis visose visuomenės grandyse.
Labai svarbu vartoti antibiotikus tik su gydytojo paskyrimu, suvartoti visą paskirtų antibiotikų kursą, niekada nevartoti antibiotikų likučių ir nesidalinti antibiotikais su kitais.
Nors yra kuriami nauji antibiotikai, tačiau manoma, kad nė vienas iš jų nebus veiksmingas prieš pavojingiausias antibiotikams atsparias bakterijas.
Atsparumas antibiotikams šiuolaikinės medicinos pasiekimus stumia į riziką. Be efektyvių antibiotikų, skirtų prevencijai ir infekcijų gydymui, organų transplantacija, chemoterapija ir chirurgija, tampa daug kartų pavojingesnės.
Būtina atsiminti, kad:
• Kai kurios virusinės infekcijos praeina savaime ir jokio gydymo nereikia;
• Tiek virusų, tiek bakterijų sukeltos infekcijos turi panašių ligos simptomų;
• Antibiotikai gali veikti ne tik infekciją sukėlusias bakterijas, bet ir gerąsias organizmo bakterijas;
• Dažnas ir netinkamas antibiotikų vartojimas skatina atsparių antibiotikams bakterijų vystymąsi;
• Bakterijos yra gyvi mikroorganizmai, kurie, siekdami išgyventi, savo viduje sukuria apsauginius mechanizmus – apsaugą nuo antibiotikų veikimo;
• Antibiotikus būtina vartoti tiek dienų ir tokiomis dozėmis, kiek paskyrė gydytojas;
• Negalima dalytis antibiotikais su kitais.
Naudotas šaltinis: www.hi.lt
Paveikslėlis medium.com
Pasvalio r. sav. Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Ala Markevičienė