Apie istorijos ir gamtos pamokas kitaip ir sveiko judėjimo įgūdžių ugdymą
Džiaugiamės Pasvalio r. Pumpėnų gimnazijos bendruomenės fiziniu aktyvumu bei jų prisidėjimu prie sveikesnės aplinkos kūrimo!
Dalinamės Pasvalio r. Pumpėnų gimnazijos visuomenės sveikatos specialistės, vykdančios sveikatos priežiūrą mokykloje Daivos Čingaitės pasakojimu apie aktyviai prasidėjusius ir tebesitęsiančius mokslo metus Pumpėnų gimnazijoje!
Apie istorijos ir gamtos pamokas kitaip ir sveiko judėjimo įgūdžių ugdymą. Jau tampa tradicija, minint Judumo savaitę, dviračiais aplankyti kaimynus. Šiais metais aplankėme Joniškėlį, beje miestą. Su šio miesto istorija ir kraštovaizdžio įvairove supažindino Joniškėlio gimnazijos 3G klasės mokinys Tadas Maslenkovas. Pirmiausia aplankėme, priešais Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnaziją, greta senųjų kapinių, kuriose stovi dvarininkų Karpių koplyčia, rašytojos vardo skverelį. Tris G. Petkevičaitės-Bitės apysakų motyvais iš ąžuolo išdrožtas skulptūras. Šalia senųjų kapinių yra dvejos karių kapinės, kurių centre stovi antkapinis paminklas karininkui joniškėliečiui Jonui Stapulioniui. Keliavome į Žemaičių parką, kuriame, be kita ko, yra akmuo su dvigubu kryžiumi. Toliau pasukome link centro, kuriame yra 40 metų Joniškėlyje pragyvenusios rašytojos publicistės ir švietėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimui skirtas paminklas. Visuomenės veikėja, tautos švietėja, rašytoja, pedagogė dirbo įvairiose visuomeninėse ir šalpos organizacijose. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės dėka Joniškėlis tapo kultūros, lietuvybės, valstybingumo centru, jame lankėsi daugybė Lietuvos šviesuolių. Toliau ėjome link Joniškėlio Švč. Trejybės bažnyčios, pastatytos 1792 m., statybą inicijavo dvarininkas I. Karpis. Sužinojome kodėl ji panaši į karsto formą. Šalia bažnyčios tais pačiais metais buvo įsteigta universitetinė kaimiška ligoninė, kurioje dirbo Vilniaus universiteto profesoriai. o dešinėje šventoriaus pusėje 1810 metais Joniškėlyje atidaryta vienintelė Lietuvoje ir, ko gero, pasaulyje universitetinė kaimiška pradžios mokykla. Matėme bažnyčios šventoriuje ir namą, kuriame kūrė rašytojos G Petkevičaitė – Bitė ir J. Žemaitė. Toliau, perėję tiltu per Mažupės upę, apžiūrėjome siauruko vagoną. Pro miestą siaurasis geležinkelis buvo nutiestas 1916 metais ir iki 1996 m. Joniškėlis buvo svarbus siaurojo geležinkelio centras.
Padėkoję Tadui už bendrystę, papietavę gimnazijos valgykloje ir nuvažiavę dar 19 kilometrų, grįžome namo. Kadangi šis dviračių žygis jau ketvirtas, tai sunkumų patiriame vis mažiau, todėl galėjome mėgautis rudens spalvomis turtinga gamta, savo kontūrus keičiančiais debesimis, šilta vasariška saule, gyvu gamtos šnaresiu. Džiaugėmės, kad visuose dviračių žygiuose dalyvavo 4G klasės mokinys Jonas Paulius Treškevičius. Esame aktyvi mokykla, todėl svarbu fizinį aktyvumą integruoti į kasdienį mokinių gyvenimą. Be to iš pirmo žvilgsnio, mažai reikšmingais veiksmais, kaip kelionės būdo pasirinkimo, kiekvienas atsakingai priimdamas sprendimus, galime prisidėti prie sveikesnės aplinkos kūrimo. Mūsų mokyklos mokiniai, iš atokesnių vietovių, jau ne vienerius metus renkasi sveiką judėjimo būdą iki geltonojo autobusiuko ar mokyklos, įveikdami nuo kelių iki keliolikos kilometrų. Tai Akvilė Rimkūnaitė, Miglė Buožytė, Daukintas Titas, Edvinas Sušinskas, Audrius Trivokas, Eimantas Pečiukas, Arėja Rimkūnaitė, Robertas Lazauskas, Algirdas Samčiukevičius, Klaidas Pocius, Emilijus Sakalauskas, Armandas Aleksandravičius, Levutė Čepaitė, Armandas Rimkūnas, Skirmantas Pečiukas, Laurynas Žaltickas, Gintarė Čepaitė. Dar nepaminėjome, kad didžioji dalis Pumpėnų miestelyje gyvenančių mokinių ir dalis mokyklos bendruomenės darbuotojų į mokyklą eina pėsčiomis ar važiuoja dviračiais. Daugėja, moksliniais tyrimais grįstų, įrodymų, kad fizinė veikla yra būtina fiziniam, pažintiniam vystymuisi ir gyvensenai suaugus. Judėjimas naudingas kiekvienam asmeniškai, nes suteikia džiugią nuotaiką, mažina stresą, stiprina tarpusavio ryšius ir yra būtinas sveikos gyvensenos veiksnys. Kad judėjimas taptų maloniu, sveiko judėjimo įgūdžius reikia formuoti jau darželinukams. Mokykloje judėjimas lauke, kiekvieną dieną, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse yra ugdymo proceso dalis. Toliau ugdymas vykdomas cikliškai gebėjimų auginimo, žinojimo plėtojimo ir pozityvių nuostatų į fizinį aktyvumą kryptimi. Pereinant iš klasės į klasę, stiprinamas judėjimo įgūdžių įgyjimas, įgalinant mokinius prisiimti atsakomybę savarankiškai praktikuoti įvairias fizinio aktyvumo formas. Pasiekti šių tikslų padeda papildomos sveiką judėjimą ir fizinį aktyvumą skatinančios veiklos: mokinių dalyvavimas įvairiose sporto varžybose, bėgimuose, kasdieniuose ėjimuose, ,,Jaunimas gali“ programoje, išvykose, turnyruose, pažintinėse kelionėse, projektuose. Sugebėjimas sudominti ir nuoseklumas duoda pastebimų rezultatų.
Ačiū ne tik žygio, bet fizinio ugdymo vadovėms: Reginai Urbonavičienei ir Eglei Mickeliūnienei, Visuomenės sveikatos biurui už pietus ir dovanas, ,,Jaunimas gali“ vadovams už bendradarbiavimą, darželio auklėtojoms ir gimnazijos mokytojams už fizinio aktyvumo nuoseklų skatinimą, o mokiniams už kasdienį fizinį aktyvumą.
Nuotraukos: Jolantos Kauneckienės, Eglės Mickeliūnienės, Reginos Urbonavičienės, Vaidos Braškienės
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Daiva Čingaitė
