Ką reikėtų žinoti apie skarlatiną?

Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad šaltuoju metų laiku padidėja sergamumas skarlatina, daugiausia plinta tarp vaikų. Serga 2-8-10 metų amžiaus vaikai.

Skarlatina yra oro lašelinė infekcinė liga, kurią sukelia streptokoko bakterija. Užsikrečiama nuo sergančiojo skarlatina arba sveiko sukėlėjo nešiotojo. Dažniausiai užsikrečiama sąlyčio metu su sergančio žmogaus seilėmis, nosies gleivėmis ar įkvėpus lašelių, kuriuos skleidžia infekuotas asmuo, kalbant, čiaudint, kosint, seilių lašeliai patenka į supančią aplinką. Galima užsikrėsti ne tik įkvėpus sukėlėjo, bet ir vartojant apkrėstą maistą, naudojantis ligonio daiktais, užsikrėsti galima geriant ar valgant iš sergančio asmens puodelio ar lėkštės.

Skarlatinos inkubacinis periodas trunka 1-7 d. dažniausiai 2-3 d. kartais gali būti ilgesnis. Ligos pradžia ūmi, pasireiškianti karščiavimu, krečia šaltis, skauda gerklę, sunku ryti, skauda pilvą, vemiama, padidėja kaklo limfmazgiai, vėliau išberiama oda, išberiamas beveik visas kūnas, nugarą, krūtinę, šonus, juosmenį, ypač ryškesni bėrimai odos raukšlėse, ryškiai parausta veidas, išskyrus sritį aplink burną (nosies – lupų trikampį) liežuvis dėl raudonų bėrimų tampa avietinis. Bėrimai išnyksta per 6-9 dienas, vėliau oda pradeda smulkiai šerpetoti, tai gali trukti iki keleta savaičių. Skarlatina dažniausiai nėra sunki liga, tačiau kai kuriais atvejais gali išsivystyti komplikacijos: ūmus sinusitas, vidurinės ausies, plaučių uždegimas, negydoma skarlatina gali sukelti širdies, inkstų, kaulų ar kitų organų pažeidimus. Todėl atsiradus ir lengviems ligos simptomams, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris diagnozuos ligą ir skirs reikiamą gydymą. Persirgus skarlatina įgyjamas imunitetas, tačiau galima susirgti ir daugiau nei vieną kartą. 80 proc. vaikų iki 10 m. susiformuoja ilgalaikis imunitetas. Suaugusieji taip pat gali susirgti, tačiau ligos atvejai tarp jų diagnozuojami rečiau. Nuo skarlatinos skiepų nėra. Skarlatinos diagnostikai naudojami streptokokinės infekcijos testai, kuriuos galima įsigyti vaistinėse arba internetu. Vaikai susirgę skarlatina, neturėtų lankyti ugdymo įstaigos. Grįžti į ugdymo įstaigą gali tik gydytojo sprendimu.

PROFILAKTIKA

Apsisaugoti nuo šios ligos nelengva. Tačiau galima sumažinti riziką ją užsikrėsti ir susirgti, laikantis visų atsargumo priemonių. Tam, kad skarlatiną sukeliančių bakterijų nepatektų į organizmą, reikia: Dažnai plauti rankas, nešvariomis rankomis neliesti veido;

Nekišti jokių daiktų į burną, ir nevalgyti nuo žemės pakelto, nukritusio maisto; Vengti kontakto su sergančiu; Naudoti atskirus indus nuo kitų šeimos narių; Dažnai vėdinti ir valyti patalpas;

APLINKOS VALYMAS IR DEZINFEKCIJA

Valyti ir dezinfekuoti galima šiais būdais: virinant, skalbiant, plaunant, šluostant.

Kaip sumažinti riziką vaikų ugdymo įstaigoje?

Jeigu skarlatina suserga vaikų darželį lankantis vaikas, rekomenduojama:

Personalui ir tėvams, stebėti kitų vaikų savijautą 7 dienas po sąlyčio su ligoniu; Kruopščiai plauti rankas – tiek vaikams, tiek darbuotojams; Laikytis kosėjimo/čiaudėjimo etiketo; Dažnai (3-4 kartus, per dieną) vėdinti patalpas; Taip pat svarbus aplinkos paviršių, patalpų valymas drėgnu būdu – kasdien.

Birutė Kazilevičienė, visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą