„Narkotikai: Ką apie juos sako mokslas?“: įžvalgos iš L. V. Sinkevičiaus paskaitos
Priklausomybė dažnai klaidingai vertinama kaip valios trūkumas ar charakterio silpnumas. Neseniai, Pumpėnų gimnazijoje, įvykusioje LSMU lektoriaus, psichologo Liudo Vincento Sinkevičiaus paskaitoje, 5 – 8 kl. ir IG – IVG klasių mokiniams, buvo aiškiai sugriautas šis mitas. Lektorius vaizdžiai paaiškino, kaip stiprios psichoaktyviosios medžiagos (tokios, kaip populiarūs „veipai“ ar „smailai“), cukrus bei technologijos fiziškai transformuoja mūsų smegenis ir kaip vystosi priklausomybė.
1.Dopamino sistemos užgrobimas ir tolerancijos vystymasis. Smegenų apdovanojimo sistema veikia dopamino – cheminiu laimės nešėjo – pagrindu. Natūralūs pasiekimai, kokybiškas maistas ar socialiniai ryšiai sukelia dopamino išsiskyrimą, lemiantį pasitenkinimo jausmą. Psichoaktyviosios medžiagos šią sistemą dirbtinai perdegina, sukeldamos dopamino šuolį. Siekdamos apsisaugoti nuo toksino poveikio, smegenų ląstelės sumažina receptorių skaičių, sukeldamos tris kritines pasekmes: organizmui reikia vis didesnės dozės tam pačiam efektui pasiekti; natūralūs stimulai (šeima, pomėgiai) nustoja teikti džiaugsmą, kasdienybė tampa pilka; galiausiai medžiagos vartojamos ne dėl malonumo, o siekiant išvengti abstinencijos simptomų.
2.Genetinė rizika ir psichikos sutrikimai. Dar vienas paskaitos akcentų – genetinė rizika ir psichikos sutrikimai. Psichoaktyvios medžiagos geba aktyvuoti latentinius (miegančius) genetinius kodus. Žmogus gali turėti polinkį į psichikos sutrikimus, apie kurį pats nežino. Sintetinių kanabinoidų, amfetamino ar kai kurių kitų stiprių medžiagų vartojimas veikia kaip jungiklis. Jis gali negrįžtamai suaktyvinti sunkias ligas, pavyzdžiui, šizofreniją, sukeldamas haliucinacijas ir prarastą ryšį su realybe. Tai neprognozuojama rizika, nes pakitimai išlieka visą gyvenimą.
3.Mielinizacijos procesas ir emocijų kontrolė. Žmogaus smegenų branda ir nervinių skaidulų izoliacija – mielinizacija – intensyviai vyksta iki 25–30 metų. Mielinas veikia kaip apsauginis elektros laidų sluoksnis, užtikrinantis greitą impulsų perdavimą. Lektorius pabrėžė, kad šiam kritiniam procesui kenkia ne tik alkoholis ar narkotikai, bet ir rafinuotas cukrus, elektroninių cigarečių rūkymas (veipinimas), kompiuteriniai žaidimai bei nuolatinis informacijos vartojimas (skrolinimas). Šie veiksniai tiesiogiai ardo apsauginį mielino sluoksnį ir sukelia kognityvinius sutrikimusi – lėtėja informacijos apdorojimas, prastėja trumpalaikė atmintis ir gebėjimas analizuoti; emocinį nestabilumą – pasireiškia staigūs pykčio protrūkiai, nerimo sutrikimai bei depresinė nuotaika; fiziologinį priklausomybės įrašymą – smegenys prioritetine tvarka sutvirtina neuronų jungtis, susijusias su dopamino šaltiniu, paversdamos priklausomybę automatiniu elgesio refleksu.
4.Šiuolaikiniai dirgikliai ir lėtinis oksidacinis stresas. Mūsų smegenis stipriai alina ir lėtinis oksidacinis stresas, kurio pagrindiniai šaltiniai yra tiek vidiniai išgyvenimai, tiek išorinė elgsena: nuolatinis nerimas, patirtos psichologinės ar fizinės traumos, narkotikų ir alkoholio vartojimas, dideli cukraus kiekiai, nesveikas (perdirbtas) maistas bei lėtinis miego trūkumas. Šie veiksniai sukelia smegenų ląstelių perkrovą ir toksinų gamybą: nuolatinis „skrolinimas“ – chaotiškas informacijos srautas perdegina dėmesio koncentraciją. Azartiniai ir kompiuteriniai žaidimai – nuolatinis dopamino ir streso hormonų svyravimas dėl nežinomybės ir įtampos žudo už atmintį bei emocijų reguliavimą atsakingos smegenų dalie ląsteles.
Gera žinia yra ta, kad lektorius paliko viltį. Norint kuo greičiau sustabdyti patiriamą oksidacinį stresą, subalansuoti nervų sistemą ir padėti smegenų struktūroms (įskaitant mieliną) atsistatyti, lektorius pateikė ir paprastus patarimus smegenų atstatymui.
Skaitmeninė detoksikacija: mažinti po pusvalandį per dieną išmaniuosius įrenginius, jų nenaudoti 2 valandas prieš miegą ir 1 valandą po pabudimo.
Mitybos korekcija: drastiškai mažinti pridėtinio cukraus kiekį, racioną papildyti, daržovėmis, uogomis, omega-3 riebalų rūgštimis: riebia žuvimi, riešutais, sėklomis, pilno grūdo produktais.
Kokybiškas miegas: miegoti 7–8 valandas visiškoje tamsoje, kad aktyvuotųsi sistema, išplaunanti toksinus.
Aktyvus streso reguliavimas: į kasdienybę įtraukti fizinį judėjimą, atlikti kvėpavimo pratimus, praktikuoti meditaciją ar maldą, palaikyti gyvą, kokybišką bendravimą su artimaisiais.
Sąmoningas kasdienių įpročių keitimas yra efektyviausia smegenų apsaugos priemonė.
Labai džiaugiuosi, kad po paskaitų vyko ne mažiau svarbus, gilus ir atviras pokalbis su mokyklos mokytojais, pagalbos mokiniui specialistais bei administracija. Mokykla ir specialistai daro viską, kad sukurtų saugią aplinką, tačiau be tėvelių įsitraukimo šio karo prieš „veipus“, ekranus ir emocinį paauglių lūžį mes nelaimėsime. Mums reikia veikti kaip vienai komandai.
Kviečiame peržiūrėti „NarkoStop“ mokymus: www.sveikatospsichologijoscentras.lt
Straipsnio autorė: visuomenės sveikatos specialistė Daiva Čingaitė
Nuotraukų autorius: Gražina Kiaunienė ir Daiva Čingaitė.
