Pasvalio r. Pumpėnų gimnazijoje svečiavosi mokslininkas–praktikas Robertas Badaras
Jau antrą kartą Pasvalio r. Pumpėnų gimnazijoje svečiavosi mokslininkas–praktikas Robertas Badaras. Šį kartą auditorija – mokinių tėvai. Medicinos mokslų daktaras paneigė ne vieną mitą apie elektronines cigaretes (EC), remiantis tyrimų, ekspertų ir gydytojo – toksikologo darbo patirtimi. Tai – paskaita apie realybę, kur kiekvienam duota pasirinkti ir naudotis savo laisve. Lietuvoje elektroninių cigarečių vartojimas tarp paauglių yra stipriai išaugęs ir yra didžiausias Europoje. Dar 2019 m. vykdyto Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Europos mokyklose (ESPAD) tyrimo duomenimis (tyrimas kartojamas kas ketverius metus), Lietuvoje elektronines cigaretes bent kartą gyvenime bandė vartoti 65 proc. 15–16 m. amžiaus mokinių. Elektroninė cigaretė yra tik perdavimo būdas bet kokios medžiagos. Kuo užpildysi elektroninę cigaretę – tą ir sukvėpuosi. Elektroninės cigaretės pavojingos ir dėl į garinimo skystį pilamų ar lašinamų sintetinių narkotinių medžiagų, kai vietoj arba į įprastą EC skystį pilamos psichoaktyvios medžiagos, kurios sukelia ne tik apsinuodijimą, fizinės ir psichinės sveikatos problemas ir ligas, bet jau yra sukėlę ir mirčių. Tiek statistika tiek ir praktiniai pastebėjimai rodo, kad pirmieji bandymai prasideda nuo 5-7 klasės, paauglystės–eksperimentavimo laikotarpiu. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) teigimu, tiksliai nusakyti, kokios priemaišos gali būti elektroninėse cigaretėse, yra gana sudėtinga. Kadangi elektroninių cigarečių pildymo skysčiai neretai įsigyjami internetu, kur nėra užtikrinama skysčio sudėties kokybė, juose gali būti įvairių priemaišų, tokių kaip narkotinės medžiagos, tame tarpe ir naujos psichoaktyviosios medžiagos ar kitos tiek vaikų, tiek suaugusių asmenų gyvybei pavojų keliančios medžiagos. Moksliniai tyrimai rodo, jog elektroninių cigarečių sudėtyje yra gausu įvairių organinių dalelių, kurios kaitinant skyla į įvairias toksines medžiagas, kurios yra stiprūs kvėpavimo takų dirgikliai ir žinomi kancerogenai. Jau dabar yra įrodymu, kad šių gaminių vartojimas tarp jaunimo yra susijęs su padidėjusiu astmos paplitimu bei paūmėjimu, lėtinėmis plaučių ligomis. Taip pat neabejotina, kad elektroninės cigaretės neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, sukeldamos kraujagyslių pokyčius, lemiančius kraujospūdžio didėjimą – kas padidina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę. Vilniaus universiteto docento teigimu – nieko naujo, kad žmonės rūko sintetinius kanabinoidus ir prasideda kraujavimas. O kraujavimas įvyksta dėl to, kad rūkomojoje medžiagoje yra žiurknuodžių, supervarfarinų, kurie sutrikdo kraujo krešėjimą. Šią medžiagą į nelegaliai platinamas psichotropines medžiagas deda patys gamintojai tam, kad sustiprintų kanabinoidų poveikį. Gamybos proceso metu, kažkur maišomos, kažkokios medžiagos ir jie net patys nežino, ką jie ten deda, o tie, kurie perka, net nežino, ką nusiperka. „Jeigu vaikas ima ieškoti progų trumpam išeiti iš namų ar negrįžta namo sutartu laiku, iš namų dingsta pinigai ar kiti daiktai, jis ieško arba pats dalinasi atitinkama informacija socialiniuose tinkluose – tai jau rimti signalai tėvams, kad vaikui gali reikėti pagalbos. Pagrindiniai požymiai, išduodantys, kad vaikas vartoja psichoaktyvias medžiagas: sumažėjęs gebėjimas sutelkti dėmesį, sutrikęs dienos režimas – mieguistumas dieną ir nemiga naktį, apetito stoka, nebesidomėjimas anksčiau patikusiais dalykais, pasireiškiantys agresyvumo ar pykčio priepuoliai, pasikeitęs draugų ratas, dažnas pinigų trūkumas. Pastebėję tokius simptomus, tėvai turėtų sunerimti ir kreiptis pagalbos į specialistus“ – teigė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas, klinikinės toksikologijos gydytojas, gydytojas anesteziologas reanimatologas dr. Robertas Badaras. NTAKD pažymi, kad bendrojo ugdymo įstaigoje vykdoma psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija bus veiksminga tik tuomet, kai jos idėjas palaikys ne tik visa mokyklos bendruomenė, bet ir šeimos nariai.
Siūlome aktyviai įsijungti tėvams, nuo kurių priklauso itin daug: aplinka, kurioje vaikas auga, suformuojamos vertybės, matomas pavyzdys, ar užmezga saugius ryšius šeimoje. Saugūs ryšiai šeimoje, mokykloje, vaikų aplinkoje yra svarbiausi veiksniai psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijai.
Pastebėjus šiuos ar kitus nerimą keliančius požymius labai svarbu kalbėtis su vaikais apie priklausomybę sukeliančių medžiagų daromą žalą, analizuoti situacijas, kas paskatino vaiką išbandyti jas, laiku suteikti vaikams pagalbą.
Jeigu tėvai mato, kad vaikas jau yra priklausomas, labai svarbu kuo skubiau kreiptis į specialistus. Padėti tokiose situacijose pasiruošę medikai, priklausomybės ligų specialistai, vaiko teisių gynėjai.
Atminkime, kad vaikas gali suklupti, tačiau jam visuomet svarbu jausti tėvų palaikymą ir gauti pagalbą. O suaugusiems labai svarbu laiku pastebėti vaikų ir paauglių elgesio pasikeitimus ir nedelsiant kreiptis pagalbos.
Parengė visuomenės sveikatos specialistė Daiva Čingaitė
Pasvalio r. sav. Visuomenės sveikatos biuro informacija
