Pasvalio r. Pumpėnų gimnazijos darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos srityje didinimo mokymai
Pumpėnų gimnazijoje baigti tęstiniai darbuotojų psichikos sveikatos kompetencijų mokymai, kurie tęsėsi nuo pat praėjusių metų spalio mėn. Mokymų tikslas – didinti mokyklų darbuotojų žinias apie vaikų ir paauglių psichikos sveikatą ir stiprinti jų gebėjimus praktiškai pritaikyti žinias ir nuostatas apie psichikos sveikatą, reikalingas spręsti sudėtingas kompleksines situacijas, kylančias dirbant su vaikais ar paaugliais. Juose dalyvavo dešimt Pumpėnų gimnazijos pedagogų. Mokymus vedė psichologė ir socialinė pedagogė kontaktiniu ir nekontaktiniu būdu. Pirmo susitikimo metu buvo pristatyti nuotoliniai mokymai, skirti psichikos sveikatos raštingumui didinti. Antrojo mokymų užsiėmimo pradžioje buvo aptarta kaip grupės nariams sekėsi mokytis nuotoliniuose mokymuose ir atsakyta į šių mokymų metu grupės nariams kilusius klausimus. Buvo taikomi šie mokymų metodai: paskaitos, užsiėmimai. Gautų žinių gebėjimas pritaikyti praktiniame darbe, veikloje. Atvejų aptarimas ir praktinis metodų taikymas. Praktiniai darbai. Gerosios patirties pavyzdžių, rekomendacijų, atvejų analizė. Stebėjimas ir praktinių užduočių atlikimas. Pokalbis – diskusija – refleksija. Nuolatinis savo darbo, veiklos analizavimas ir tobulinimas.
Temos, kurios buvo pristatytos ir nagrinėjamos mokymų metu:
– „Stresas ir jo įveika“. Stresas – visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių, kai žmogus suvokia harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų ir jo sugebėjimo tuos reikalavimus patenkinti. Nedidelis stresas – mobilizuoja organizmą veikti, o nuolatinis stresas kenkia sveikatai. Lengvesnės ar sunkesnės jo formos visada veikia žmogaus energetiką. Streso suvaldymas prasideda nuo procesų supratimo, o vėliau – sau tinkamų metodikų pasirinkimo ir tų metodikų naudojimo. Šie mokymai buvo skirti atpažinti, įvardinti ir pajusti kokią įtaką stresas daro kasdieniniam gyvenimui ir kaip galima sau padėti.
– „Perdegimo sindromas“. Organizmo reakcija į stresą yra pilnai fiziologinė, bet jos stiprumas ir pasekmės didžiąja dalimi priklauso ir nuo mūsų sąmonės, psichoemocinės būsenos. Mūsų gyvenimas, darbas – tai kasdieniai iššūkiai, reikalaujantys profesionalumo, emocinio susitelkimo ir didelės atsakomybės, pareigos jausmo. Dėl to stresas yra dažnas darbą ar veiklą lydintis negatyvus reiškinys. Patiriamas stresas ilgainiui virsta kraštutine profesinės ar asmeninės nesėkmės išgyvenimo būsena – “perdegimo” sindromu. Šie mokymai buvo skirti atpažinti, įvardinti ir suprasti kiekvienam kiek stresas daro įtaką mano gyvenimui ir kaip aš galiu sau padėti.
– „Laikas sau“. Praktinių įgūdžių, diskusijų ir patyriminės veiklos užsiėmimai.
– „Pykčio valdymo būdai“. Praktinių įgūdžių, diskusijos ir užsiėmimai.
Pedagogai gilino savo kompetencijas klasės valdymo, darbo su sunkiais mokiniais, bendravimo ir iškilusių konfliktų temomis. Aptarta kaip reikia valdyti mokinių netinkamą elgesį pamokų ir pertraukų metu bei kaip stiprinti komandines kompetencijas ugdymo įstaigoje. Analizavome įtraukiojo ugdymo galimybes. Norint labiau įsigilinti į įtraukiojo ugdymo turinį, svarbu ieškoti vis naujo būdo, metodo, pedagoginės veiklos organizavimo pricipo, tobulinančio veiklą pamokose. Taikant inkliuzinį ugdymą labai svarbu gerai pažinti kiekvieną mokinį, pritaikyti programą, pasiekimų vertinimą prie besimokančiojo galimybių bei individualaus poreikio. Socialinės kompetencijos gilinimo mokymuose dalyviai patobulino žinias apie įvairius metodus pamokose, sulaukė patarimų kaip reikia dirbti su vaikais, turinčiais emocijų ir elgesio sutrikimų.
Pasvalio r. sav. Visuomenės sveikatos biuro informacija
