Saugus elgesys ir pirmoji pagalba žaibuojant

Žaibai ir perkūnijos- natūralūs gamtos reiškiniai. Žaibai gali atsirasti tarp dviejų debesų, tarp debesies ir žemės, bei tarp žemės ir debesies. Žaibo viduje temperatūra apie penkis kartus aukštesnė nei saulės paviršiuje. Jei žaibas trenkia į smėlį, šis išsilydo. Kai dangų perskrodžia žaibas, tik po kelių sekundžių išgirstame griaustinio dundesį, nes garsas ir šviesa sklinda skirtingu greičiu, garsas nusklinda kilometrą maždaug per tris sekundes.

Žaibas šiltojo metų laiko reiškinys, todėl keičiantis klimatui ir šylant orams, pavasarį anksčiau pradeda žaibuoti ir žaibų sezonas trunka ilgiau. Žaibai paprastai renkasi trumpiausią kelią ir trenkia į aukštesnius objektus.

Žaibuojant ir griaudžiant geriau pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacijos angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą. Uždarę visus langus ir duris, nepamirškite pasirūpinti elektros prietaisais, visus juos būtina išjungti. Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdžius, būti prie elektros laidų, antenų, langų, durų. Vengti būti prie namo lauko sienų, kur auga aukšti medžiai. Perkūnijos metu visi įjungti ar veikiantys elektriniai prietaisai yra papildomi šaltiniai, galintys pritraukti žaibo išlydį. Tarp jų: mobilieji telefonai, nešiojamieji ar planšetiniai kompiuteriai, televizoriai. Tad žaibuojant patartina šiuos prietaisus išjungti. Perkūnijai užklupus lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų, labai pavojinga slėptis po egle, pušimi, ąžuolu, rečiau žaibas trenkia į beržą, klevą. Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Griaudžiant nereikėtų bėgioti ar važinėti motociklu ar dviračiu, taip pat pavojinga rankose laikyti metalinius daiktus, lietsargį. Jei perkūnija užklumpa maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsdami skubėkite į krantą, blogiausia, jei perkūnijos metu būsite ant vandens, nes vanduo itin pritraukia žaibus.

Jei esate automobilyje, audros metu važiuoti negalima, reikia sustabdyti automobilį, sustumti radijo anteną, uždaryti langus, duris. Jei žaibas pataiko į automobilį, jame esantys žmonės dažniausia nenukenčia.

Jei taip atsitiktų, jog jums matant žaibas ką nors nutrenktų, prieš skubėdami suteikti pirmąją pagalbą, būtinai pasirūpinkite savo saugumu, nes žaibas gali trenkti į tą vietą dar kartą. Tokiu atveju, nukentėjusįjį reikia greitai pernešti į kitą saugesnę vietą. Nebijokite liestis prie nukentėjusiojo, jo kūne krūvio nelieka. Žaibas į žmogaus kūną patenka per liemenį, o išeina per kojas, po susidūrimo pažeidžiami vidaus organai, galima matyti įėjimo ir išėjimo vietas, nudegimus. Trenkus žaibui į žmogų ant kūno matosi melsvos spalvos, medžio pavidalo raizginys. Jei žmogus prarado sąmonę, pirmiausiai iškvieskite greitosios medicinos pagalbos tarnybą, nukentėjusį paguldykite ant nugaros, galvą pasukite į šoną, kad liežuvis neįstrigtų kvėpavimo takuose, patikrinkite nukentėjusio pulsą, įvertinkite kvėpavimą, jei reikia gaivinkit. Jei širdies veikla normali ir žmogus kvėpuoja, būtinai apžiūrėkite ar nėra odos nudegimų, jie gali būti ant pečių, apatinėse kojų dalyse, ten kur elektros iškrova įėjo ir išėjo. Nudegimus gausiai apliekite vandeniu, o matomas žaizdas, uždenkite steriliu tvarsčiu. Į medikus reikia kreiptis ir tuo atveju, jei žaibo gavęs žmogus iš pirmo žvilgsnio atrodo nenukentėjęs, kalba, yra sąmoningas, tokiu atveju būtina kreiptis į medikus, medikai nustatys ar žaibas nepakenkė vidaus organams.

Pasvalio raj. sav. Visuomenės sveikatos biuro informacija