Spalio 6–10 dienomis Pumpėnų gimnazijoje vyko įvairios veiklos, skirtos Pasaulinei psichikos sveikatos dienai (spalio 10 d.).
Dažniausiai kalbant apie sveikatą yra minima fizinė sveikata, ir pamirštama psichologinė, socialinė bei emocinė savijauta, tai yra psichikos sveikata, kuri daro įtaką mūsų mąstymui, savijautai ir elgesiui kasdieniame gyvenime, kuri lemia mūsų gebėjimą valdyti emocijas, susidoroti su stresu, įtakoja sprendimų priėmimą ir kitas svarbias gyvenimo sritis.
Liūdna, tačiau vis dar išlieka psichikos sveikatos sutapatinimas su proto ar psichikos negalia. Ir mažai kas psichikos sveikatą sutapatina su: gebėjimu būti savimi tarp kitų žmonių, gebėjimu išreikšti save tokiais būdais, kurie priimtini pačiam sau ir aplinkiniams, gebėjimu pačiam dalyvauti priimant sprendimus ir, be abejo, už juos atsakyti.
Šiandien mes retai susimąstome, kad emocinė ir dvasinė būsena yra dedamoji dalis psichikos sveikatos, kuri leidžia mums džiaugtis gyvenimo pilnatve, mokėti išgyventi skausmą bei liūdesį. Juk kiekvienas ir kiekvieną dieną mes galime susidurti su įvairiais psichikos sunkumais, kurie gali paveikti neigiamai mūsų savijautą – mes galime būti itin jautriais, mus gali apimti depresyvios mintys, gali kamuoti nevilties jausmas. Tokiomis akimirkomis svarbu žinoti, kad esi ne vienas, kad ir kiti, susidūrę su sunkumais, išgyveno panašius jausmus ir emocijas. Taigi itin svarbu žinoti ir visada prisiminti, kad paprasti kasdieniniai dalykai, kuriuos dažniausiai pamirštame yra efektyviausi stiprinant psichinę sveikatą. Tai kalbėjimasis ir bendravimas. Juk dalijantis savo patirtimis esamos problemos gali atrodyti ne tokios ir didelės. Bendraujant ir kalbantis su kitu asmeniu galima daug lengviau rasti išeitį iš bet kokios esamos situacijos. Taip pat reikia nepamiršti, kad bendravimas ir bendrystė nugali vienišumą, didina savivertę, stiprina ir plečia socialinius ryšius bei daro teigiamą įtaką visoms mūsų gyvenimo sritims.
Visuomenės sveikatos specialistė Daiva Čingaitė 5–8 bei IG–IIG klasių mokiniams kalbėjo apie bendravimą kaip neatsiejamą mūsų santykių dalį ir vieną pagrindinių žmogaus vertybių. Bendravimas yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys. Dažniausiai kalbame apie verbalinį – žodinį bendravimą, nes didžioji dalis informacijos bendravime yra perduodama kalba, jis mums geriausiai žinomas. Tačiau į bendravimą įeina ir nekalbinis informacijos perdavimas, arba neverbalinis bendravimas, kai informacija perduodama nenaudojant žodžių: akių kontaktas, mimikos, kūno kalba, fizinis atstumas tarp žmonių, lietimasis, gestai, mūsų turimi daiktai, apranga, išvaizda, garsiniai būdai. Be to,bendraudami mes tenkiname įvairius savo poreikius: bendrumo (priklausymo), saugumo, laimėjimų, savęs įtvirtinimo, savigarbos ir savo vertės jutimo, dominavimo (savo galios jutimo) ir pripažinimo, prieraišumo ir meilės bei kitus poreikius. Bendravimas su kitaisžmonėmis yra tikras menas, kuriam įtakos turi mūsų gyvenimo patyrimai. Tačiau tikrai verta pabandyti pakeisti tai, kas trukdo užmegzti nuoširdžius santykius, nes artimas draugas – viena iš didžiausių dovanų gyvenime.
Socialinė pedagogė Gražina Kiaunienė ir psichologo asistentė Rita Grigalionienė gyvenimo įgūdžių pamokose su mokiniais kalbėjosi apie emocijų reikšmę ir valdymą. Visą savaitę mokiniai dalijosi savo nuotaikomis ir jausmais, klijuodami spalvotus lapelius, gamino emocijų koliažus, lankėsi „atvirų durų“ dienoje psichologo asistentės kabinete, o penktadienį visa gimnazijos bendruomenė pasipuošė žalia spalva – juk žalia tai gyvenimo, vilties ir augimo spalva!
Rūpinkimės savo ir kitų psichine sveikata – juk nesunku stabtelti ir paklausti „kaip tu jautiesi?“. Skirti laiko sau ir savęs paklausti ,, kaip aš iš tiesų jaučiuosi?“. Ir neskubant sulaukti atsakymo bei sąžiningai atsakyti sau…
Nuotraukos: Eglės Mickeliūnienės, Gražinos Kiaunienės, Daivos Čingaitės
Straipsnio autorė Daiva Čingaitė
