Atsakingas vartojimas ir tvari mada

Pasvalyje lankėsi aplinkosaugininkė, Žiedinės mados platformos Texlate įkūrėja Viktorija Nausėdė. Buvo verta išgirsti ir gana įdomu. Visuomenės sveikatos biuras šią temą pasvaliečiams ir miesto svečiams pasiūlė pirmą kartą. Viktorija papasakojo apie mūsų įpročius ir emocinius pirkinius, sveikatai pavojingą greitąją madą, mikroplastiką vandenyje ir kitas mados industrijos atliekas, tvarią madą, jos socialinį poveikį, tendencijas ir medžiagų inovacijas, visai mažyčius arba didesnius kiekvieno iš mūsų galimus žingsnius, mažinant CO2 pėdsaką.

Viktorija atrodė žavingai, patikino jog yra pasipuošusi dėvėtais rūbais ir buvo įsitikinusi, kad tame nėra nieko gėdingo, atvirkščiai – gyvename pasauliniame pertekliuje, kuriame dalijimasis ir naudotų daiktų tolesnis vartojimas ugdo mūsų sąmoningumą ir moko atsakomybės. Dėvėta mada, pasak lektorės, leido sutaupyti net kelioms kartoms.

Didžiausias žmogaus organas yra oda. Ypač svarbu ką dėvime arčiausiai odos. Spintos turinys glaudžiai siejasi su mūsų emocine ir net psichine sveikata. Maža to, patyliukais tenka sutikti su atlikto tyrimo išvadomis: net 80 procentų savo laiko dėvime 20 procentų to, ką turime spintoje/drabužinėje. Šį sakinį pravartu perskaityti dar kartą, dar kartą.

Mados industrijos sektorius yra milžiniškas žaidėjas, Nr. 5 pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Pavyzdžiui, kasmet pasaulyje pagaminama 7 mlrd. naujų džinsų. 1 kg medvilnės užauginti reikalinga apie 20 tūkst. litrų vandens, „praturtinto“ pesticidais ir cheminėmis trąšomis. Tekstilės dažymo procese kasmet sunaudojama 1,7 mln. tonų įvairių chemikalų ir t.t.

Lietuvoje importuojama 70 tūkstančių tonų dėvėtų drabužių. Kiekvienas Lietuvos gyventojas per metus išmeta 17 kg tekstilės. Europos Sąjungoje 30 proc. panaudotos tekstilės yra perdirbama arba galbūt perdirbama. Tekstilės perdirbimas, pasak lektorės, gana ribotas. Didžioji dalis perdirbimui surinktos tekstilės sudeginama. Kitaip tariant: teoriškai – arklys, praktiškai – nesikelia.

Tenka pripažinti, kad tekstilės atliekos tampa vis opesne problema. Ar yra išeitis? Taip, yra: antrinis naudojimas, socialinės dalijimosi platformos, atiduotuvės, antrų rankų rinka, – sako Viktorija Nausėdė. Vieniems antrinis tekstilės naudojimas siejasi su nepritekliumi, kiti, net ir nieko nestokojantys, vis dažniau renkasi padėvėtus daiktus. Tokios tendencijos džiugina, – sako Viktorija ir vardija kaip būtų galima tapti atsakingesniais vartotojais: atlikti spintos reviziją, pirkti atsakingai, rinktis kokybę vietoj kiekybės, rūbus tinkamai prižiūrėti, taisyti, perkurti/persiūti, rinktis seno-naujo derinius ir t.t.

Gal jau teko girdėti apie batus transformerius, odą iš natūralaus ananasų pluošto, rūbus iš popieriaus, arbatžolių, žuvies, apelsinų žievelių, fotosintetinančius audinius? Neteko? Tai medžiagų inovacijos ir naujos tendencijos industrijos pasaulyje, apie kurias greit išgirsime.

Linkime prasmingų pasirinkimų ir džiaugiamės galėdami būti Respublikinės TAU Sveikatinimo stovyklos „Judėk. Pažink. Sveik“ dalimi. Ačiū Danutei Morkūnienei ir visai Pasvalio trečiojo amžiaus universiteto komandai.

Dėkojame Pasvalio M.Katiliškio viešosios bibliotekos administracijai už suteiktas jaukias patalpas šiam renginiui.

Vilma Jankevičienė, Pasvalio r. sav. Visuomenės sveikatos biuro direktorė

Artūro Juzefovičiaus nuotraukos.