Lietuvos gyventojų žinios apie fizinį aktyvumą
Praeitų metų pabaigoje Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras bendradarbiaudamas su visuomenės sveikatos biurais atliko suaugusiųjų ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų žinių ir nuomonės apie fizinį aktyvumą apklausą, kuri buvo nacionalinio Lietuvos suaugusių ir pagyvenusių gyventojų faktinės mitybos, mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių bei žinių apie mitybą ir fizinį aktyvumą tyrimo dalis. Iš viso buvo įvertintos 2910 respondentų žinios (nuomonė) apie fizinį aktyvumą. Šiame tyrime buvo apklausiami ir Pasvalio r. gyventojai nuo 19-75 m. amžiaus.
Tyrimo rezultatai parodė, kad 87,3 proc. respondentų žino, koks yra reguliaraus fizinio aktyvumo poveikis žmogaus organizmui, 89,4 proc. – kaip organizmą veikia jėgos ugdymo treniruotės. 72 proc. visų respondentų teisingai atsakė, kad lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis sergantis žmogus dėl dalyvavimo fizinėje veikloje turėtų pasitarti su gydančiu gydytoju. Tik 45,4 proc. tyrimo dalyvių atsakė, kad vidutinio intensyvumo fizinė veikla geriausiai padeda deginti organizmo riebalus. Net kas penktas respondentas nežinojo, kad darbas kompiuteriu nepriskiriamas fizinio aktyvumo veiklai. Tik 37,5 proc. apklaustų asmenų nurodė, kad greitas ėjimas arba lėtas bėgimas yra aerobinė fizinio aktyvumo veiklos rūšis. 38,1 proc. respondentų manė, kad per dieną reikėtų būti fiziškai aktyviam mažiausiai 30 min., o 52 proc. – 60 min. Tik kas antras tyrimo dalyvis žinojo rekomendacijas dėl aerobinės fizinio aktyvumo veiklos, 61,9 proc. – kiek kasdien sveikam žmogui apytiksliai rekomenduojama nueiti žingsnių.
Fizinis aktyvumas yra viena pagrindinių žmogaus funkcijų ir yra labai svarbus visais gyvenimo etapais visų amžiaus grupių asmenims (vaikams ir jaunimui, suaugusiems ir pagyvenusiems žmonėms), tačiau ne visi respondentai turi pakankamai žinių apie fizinį aktyvumą. Įvairių gyventojų grupių žinios tiek apie fizinio aktyvumo svarbą ir reikšmę sveikatai, tiek bendrai apie fizinį aktyvumą ar rekomendacijas, kaip jį skatinti, skiriasi. Daugiausiai žinių respondentai turi apie fizinio aktyvumo poveikį organizmui, o mažiausiai – apie fizinį aktyvumą ir jo rūšis bei fizinio aktyvumo rekomendacijas. Daugiau žinių apie fizinį aktyvumą turi jaunesni asmenys, moterys ir aukštesnį išsilavinimą įgiję respondentai. Įrodyta, kad fizinis aktyvumas mažina riziką susirgti įvairiomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, palaiko raumenų jėgą, širdies ir kvėpavimo bei kaulų sistemų būklę, daro teigiamą poveikį psichikos sveikatai, mažina streso reakcijas, nerimą ir depresiją; vyresnio amžiaus žmonėms padeda išlaikyti sveikatą, judrumą ir funkcinę nepriklausomybę bei socializaciją.
Daugiau informacijos apie tyrimo rezultatus galite rasti leidinyje, kurį parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų specialistai.
Nuotrauka: http://howdoigetlifeinsurance.co.uk
Pasvalio r. sav. Visuomenės sveikatos biuro informacija