Žygis į Pušalotą
Jau tradicija tapo, kad minėdami judumo savaitę, aplankome kaimynus. Šiais metais žygiavome į Pušalotą. Smagu pasidžiaugti, kad mokiniai aktyviai prisidėjo organizuojant žygį; ne tik užtikrindami saugumą kelyje, bet suorganizuodami ekskursiją ( Augustė ir Austėja 4G kl.) po Pušaloto miestelį.
Įveikę pirmus šešis kilometrus, pasiekę miestelį ir sutikti bei lydimi seniūnės Ingos Jankauskaitės, klausėme bibliotekininkės Veros Mašalienės pasakojimų. Sužinojome iš kur kilęs miestelio pavadinimas. Ką byloja, kunigo A. Pipiro, šventoriuje pastatytas, koplytstulpis. Kokia Pušaloto legenda. Aplankėme sinagogą, akmenimis grįstu „bruko“ keliu, pasiekėme siaurojo geležinkelio stotį. Bevaikščiodami po miestelį, išgirdome dar ne vieną pasakojimą…
Sušildyti rugsėjo saulės, bendrumo ir kaimynų nuoširdumo pasukome atgal. Apie judėjimo naudą jau turbūt žinome visi. Judėjimas mažina stresą, pagerina nuotaiką ir savijautą (ką ir pajutome), o buvimas kartu gali padėti iš naujo atrasti ar sustiprinti artumo jausmą. Šio žygio ir pasivaikščiojimo po miestelį metu nuėjome 15 kilometrų. Tai trumpiausia žygeivio distancija, nes norėjome įsivertinti savo jėgas. Populiariausia distancija yra 25 kilometrai, ją įveikdami žygio dalyviai susiduria su iššūkiais, nes reikalingas ne tik fizinis pasiruošimas, bet ir vidinis nusiteikimas. Gal kitais metais?
O kol kas, judėjimas tegul tampa įprasta kasdienybės dalis. Ir pradėti galima šiandien, pvz., ne tik vyresnių, bet ir pradinių klasių mokiniai, per ilgąją pertrauką, gali apeiti stadioną 1-2 kartus, o namuose bent pusvalandį išeiti pasivaikščioti…
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Daiva Čingaitė
Nuotraukos: Daivos Čingaitės
