Paminėjome Pasaulinę Šiaurietiškojo ėjimo dieną!
Lietuvos šiaurietiškojo ėjimo asociacija gegužės 21-ąją pakvietė susitikti Birštone bendram žygiui. Dideliu būriu, nieko nelaukę ten ir nuvykome. 7 arba 14 km. žygio trasos ėjo Žvėrinčiaus miško maršrutu, palei Nemuną. Be to, vyko šiaurietiškojo ėjimo technikos mokymai. Šiaurietiškojo ėjimo instruktorius Dainius Katilius į intensyvėjantį lietų sakė žvelgti pozityviai: paviršinio, o vėliau ir giluminio drėkinimo procedūros odai tik į naudą, nemokamos..
Po žygio laukė tempimo pratimų mankšta, dovanos, kareiviška košė, apsikabinimai, atsisveikinimai.
Mums labai pasisekė, nes Birštone užsukome prie aukščiausio saugomų teritorijų apžvalgos bokšto. Nuo 45 m. apžvalgos aikštelės apžvelgėme unikalų Nemuno kilpų regioninio parko kraštovaizdį. Dar vėliau pasukome link Šilavoto miestelio. Nuostabiu Šilavoto Davatkyno takučiu pražingsniavome jau pliaupiant intensyviam lietui. Davatkynas įsikūręs gražiausiame Trakelio miško šlaite, šalia žemyninės kopos. Daugiau nei šimtmetį čia buvo savotiškas vienuolynas, kuriame glaudėsi pamaldžios moterys. Jos nekūrė šeimų, gyveno labai kukliai, pasitenkindamos mažu. Rūpinosi kaimo žmonių dvasiniu ugdymu, mokė rašto, amatų, suteikdavo prieglobstį likimo nuskriaustiems žmonėms. Pokario metais jų namuose nuo sovietinių trėmimų slėpėsi kaimynai. Daugelį metų iš šios vietos sklido gerumas ir šiluma. Pajutome ją ir mes.
Dėkojame Šiaurietiškojo ėjimo asociacijos prezidentei Aurelijai Raukštienei bei asociacijos nariams už sukurtą puikią šventę. Žygio dalyviams dėkojame už draugiškumą, tvirtybę ir gerą ūpą ne tik pliaupiant lietui, maža to, tam tikroms techninėms pasekmėms nutikus..
Būtina paminėti, kad daugiausia (net 20 km) nužingsniavo ne kas kitas, o fotomenininkas Vydmantas, gaudydamas pačias gražiausias kelionės akimirkas.
Vilma Jankevičienė, Pasvalio r. sav. Visuomenės sveikatos biuro direktorė
